Vilniaus Gaonas ir aštuonioliktojo amžiaus bendruomeninis Lenkijos ir Lietuvos rabinatas

LTViena negausių bendrai priimtų ankstyvojo chasidizmo tyrinėjimų nuostatų yra ta, kad jis, būdamas novatoriškas judėjimas, susilaukė konservatyvios ir netgi reakcingos opozicijos. Buvo teigiama, kad mitnagedai atstovauja rabinistiniam, bendruomeniniam ar tam, kas dažnai vadinama „chasidų sena prasme", sluoksniui tradicinėje žydų visuomenėje, o į Vilniaus Gaoną buvo žvelgiama kaip į opozicijos smaigalį ar pagrindinę figūrą. Būtent šia nuostata ir norėčiau suabejoti. Sekdami Etkesu, daug šuolaikinių mokslininkų linkę daryti išvadą, kad Vilniaus Gaonas organizavo opoziciją chasidizmui, užuot savo autoritetu rėmęs bendruomenės vadovybės vienybę. Jei taip, tuomet labai sunku paremti mintį, kad mitnagedų judėjimas atstovavo kuriai nors tradicinės žydų bendruomenės organizacinei struktūrai. Visos savo karjeros laikotarpiu Vilniaus Gaonas pabrėžtinai vengė rabinistinių įstaigų ir jis niekuomet nebuvo išrinktas į Vilniaus bendruomenės tarybą - kabalą. O kalbant apie „seno kirpimo chasidizmą" neatrodytų, kad Gaono pažiūros atspindėjo paplitusią ir įtakingą Lenkijos ir Lietuvos žydų kultūros srovę iki XVIII amžiaus. Ir vis dėlto kaip Gaonas, neatstovaudamas jokiam tradiciniam sluoksniui, sugebėjo įtikinti tokią gausybę Lietuvos (ir ne tik jos) žydų stoti prieš chasidizmą? [p. 132].