LTMan visai nebūtina paliudyti Vilniaus Gaoną buvus genijumi. Šis aštuonioliktojo šimtmečio milžinas anuo metu išsiskyrė neeiliniais sugebėjimais įžvelgti halachą Toros ir Talmudo šaltiniuose. Neretai jis pirmenybę teikė Jeruzalės, o ne Babilono Talmudui. Jis puikiai sugebėjo atrasti ir savo komentaruose įvardyti šaltinius, nepatraukusius kitų komentatorių dėmesio. Nežinau jokio kito Didžiojo, sugebančio užginčyti kitus teisės mokslininkus, nuo gaonų laikotarpio ir įskaitant Maimonidą, ir pateikti halachą, nesutampančią su jų sprendimais. Šventas ir neliečiamas buvo tik Talmudo tekstas, ir Gaonas naudojosi savo neaprėpiamomis žiniomis bei įžvalgumu, ieškodamas jame halachos, net tokios, kuri prieštarautų ankstesniems autoritetams. Ir nors šitai nesutapo su mūsų bendru įsitikinimu, jog jokiu būdu negalima paneigti pirmųjų išminčių, Gaonas dėl savo teisinių sprendimų buvo toks tvirtas, jog suklydusiais skelbdavo pirmtakus mokslininkus [p. 71].