LTŠio straipsnio tikslas – palyginti lietuvių egzodo rašytojų Kazimiero Barėno (tikr. Barauskas) (1907–2006) „Onos Karutienės misija“, Eduardo Cinzo (tikr. Čiužas) (1924–1996) „Spąstai“ ir Algirdo Landsbergio (1924–2004) „Rašytojas M. lankosi N. mieste“ novelių veikėjus vidinės kaitos aspektu – nuo į(si)kalinimo iki išsilaisvinimo. Taikant analitinę-aprašomąją analizę, literatūrinės komparatyvistikos metodą, traumos literatūros, trauminės patirties (Cathy Caruth, Kali Tal) ir kognityvinės psichologijos teorijas (Jeffreyʼis E. Youngas, Janet S. Klosko), išskirti trys veikėjų mąstymo ir elgesio modeliai: nuo pasyvumo, susitaikymo gyventi spąstuose (K. Barėno Ona Karutienė), vidinio noro ištrūkti iš spąstų, pasibaigusio fiasko (E. Cinzo Jokūbas, Žermena) iki vulkaniško proveržio (A. Landsbergio rašytojas M.). Prieinama prie išvados, kad personažai spąstų aspektu nėra vien individualizuoti charakteriai. Jie galėtų būti vertinami kaip atspindintys kolektyvinę trauminę patirtį ir reprezentuojantys tipiškus išeivių bruožus: nepasitikintys savimi, vieniši, turintys svajonių, bet jų neįgyvendinantys. Raktažodžiai: Kazimieras Barėnas, Eduardas Cinzas, Algirdas Landsbergis, lietuvių išeivių proza, spąstų motyvas, veikėjų kaita.
ENThe aim of this article is to compare the characters in the short stories of Lithuanian exile writers with regard to their internal change from (self-)imprisonment to liberation. In particular, “Ona Karutienė’s mission” by Kazimieras Barėnas (real name Barauskas) (1907–2006), “Trap” by Eduardas Cinzas (real name Čiužas) (1924–1996) and “The writer M. visits the city of N.” by Algirdas Landsbergis (1924–2004) were analysed. Using analytical-descriptive analysis and the method of literary comparativism as well as the theoretical backgrounds of trauma literature, traumatic experience (Cathy Caruth, Kali Tal), and cognitive psychology (Jeffrey E. Young, Janet S. Klosko), three different models of character thinking and behaviour were distinguished: from passivity and living in the “trap” of reconciliation (Barėnas’s Ona Karutienė); the inner desire to escape the trap, which ends in fiasco (Cinzas’s Jokūbas, Žermena) to a volcanic breakthrough (Landsbergis’s writer M.). It has been found that from the aspect of trap, the protagonists are not merely individualised characters. They can be seen as reflecting a collective traumatic experience and representing typical features of exile writers: insecurity, loneliness, and inability to realize dreams. Keywords: Kazimieras Barėnas, Eduardas Cinzas, Algirdas Landsbergis, prose of Lithuanian exile writers, trap motif, character development.