Mokytis padedanti vertinimo kultūra: vienos mokyklos kritinis etnografinis tyrimas

LTDisertacijoje siekiama analizuoti pasiekimų vertinimo situaciją Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Remiantis tyrėjų įžvalgomis, vertinimas mokyklose dažnai suvokiamas kaip būdas nustatyti mokinių atliktų darbų vertę, išreikštą balais ar pažymiais, tačiau neišnaudojamas vertinimo potencialas siekiant padėti mokiniams geriau mokytis, ne visuomet atliepiami mokinių individualūs polinkiai ir poreikiai bei vertinama pagal vieną standartą. Disertacijoje siekiama pagrįsti prielaidą, kad vertinimo praktika priklauso ne tik nuo konkretaus mokytojo (-os) kompetencijos, bet yra ir mokyklos kultūros išraiška, kuri formuojasi bendruomenės narių kasdienių sąveikų pagrindu. Remiantis reikšmingiausiomis XX amžiaus mokymosi teorijomis bei kritine ir kultūros teorijomis, vertinimas darbe analizuojamas kaip pedagoginė praktika ir kaip mokyklos kultūros bei švietimo politikos elementas. Atliekant empirinį tyrimą, vadovautasi Carspeckeno (1996) kritine etnografine metodologija, kuri remiasi kritine teorija, antropologija, pragmatizmo, fenomenologijos ir Habermaso komunikacinio veiksmo teorijomis. Daugiau nei vienus metus vykdytas kritinis etnografinis tyrimas atskleidžia, kad vertinimo praktika mokykloje priklauso nuo mokytojų įsitikinimų apie vertinimo prasmę, kuri formuojasi mokinių ir mokytojų tarpusavio sąveikų metu ir, kaip atskleidė tyrimas, yra veikiama konkurencinės aplinkos spaudimo mokyklai atitikti neoliberalios ideologijos diktuojamus reikalavimus „gerai“ mokyklai. Reikšminiai žodžiai: Mokytis padedanti vertinimo kultūra; Formuojamasis vertinimas; Carspeckeno kritinė etnografinė metodologija.

ENThis dissertation aims to analyse the assessment practices typically used in Lithuanian schools. Based on the researchers’ insights assessment in schools is often perceived as a way to determine the value of a student’s performance expressed in scores or grades however, assessment is rarely regarded as a possibility to support learning. This dissertation is based on the assumption that school assessment practices are not only related to individual teachers’ beliefs but are also an expression of school culture shaped by daily interactions of community members. Assessment is analysed as a pedagogical practice and as a component of school culture from the perspective of 20th-century learning theories, critical and cultural theories. Carspecken’s (1996) critical ethnographic methodology that provided a theoretical framework for the empirical study is provided as a bricolage of various theoretical perspectives: critical theory, anthropology, pragmatism, phenomenology, and theory of communicative action. The ethnographic study carried out in one school continued for 16 months and revealed that assessment practices in schools depend on teachers’ beliefs about the purpose of assessment, which develops as a response to the interactions between students and teachers. The research data also disclosed that interactions between the members of the school community are influenced by the competitive environment and pressure to meet the requirements of a "good" school dictated by the neoliberal ideology. Keywords: Learning-oriented assessment culture; Formative assessment; Carspecken‘s critical ethnography.