Lietuvos saugumo problemos ir viešoji nuomonė

LTGyventojų viešosios nuomonės tyrinėtojai susilaukia daug kritikos: rezultatai ir išvados neretam atrodo paviršutiniški ir prieštaringi. Deja, tokia viešosios nuomonės prigimtis. Jai būdinga ambivalencija, t. y. tie patys žmonės gali teigti prieštaringus dalykus (pvz., didinti valstybinę socialinę rūpybą ir mažinti mokesčius). Viešajai nuomonei dažnai būdinga nekompetencija (pvz., vertinant ekonomikos procesus). Žinoma, žmonės nėra ekspertai, jie gali klysti, ne viską žinoti ir t. t. Betgi būtent jie per rinkimus pasirenka įstatymų leidėjus, būtent jiems tarnauja valstybės tarnautojai, todėl gyventojų nuomonę, kokia ji bebūtų, žinoti reikia. Pateikiami šiame straipsnyje apklausų duomenys jokiu būdu nepretenduoja į „vox populi - vox dei“, bet manytume, kad jie bus įdomūs šioje srityje dirbantiems specialistams. Kol kas išsamių apklausų apie valstybės saugumą nėra buvę, nors kitose apklausose ir buvo paliesti keli probleminiai klausimai. Pateiksiu duomenis apie Lietuvos gyventojų požiūrį į Lietuvos kariuomenę, Savanorišką krašto apsaugą, nuostatą į NATO [p. 110].

ENThe question concerning the army „What kind of army docs Lithuania need?“ was posed in October of 1990, June of 1992 and September of 1993. Since 1990 the number of those speaking out against the army has decreased: 20 %, 14 %, 12 %. Partial explanation of this phenomenon may be that in earlier years the Lithuanian army was opposed by Russians and Poles: as much as 42 % opposed army in 1990; 26 % - in 1992; 12 % - in 1993. These minorities are better integrated into our society now. More people (all people - 47 %, young people - 72 %) speak out for the professional army than for the compulsory service (25 %) - September of 1993. In September of 1993 the rating of confidence in the Lithuanian army exceeded 60 %. True, such institutions as school, TV, church and President were trusted more; but there was less confidence in the Seym, courts of law, police, self-governments, state security service, trade unions, and parties. It is important that national minorities trust the Lithuanian army to the similar extent as Lithuanians. In poll of December of 1993, 65 % of the population spoke out for Lithuania’s joining the NATO (12 % - against, 23 % did not hold any opinion). In 1994 Lithuania was among the first to endorse the „Partnership for the Sake of Peace“ programme. This corresponds with the public opinion expectations.