Lietuvių kalbos religinė leksika ir jos istorija : disertacija

LTDisertacijos objektas – lietuvių katalikų ir evangelikų liuteronų bei evangelikų reformatų religinė leksika. Medžiaga disertacijai rinkta iš XVI–XX a. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos ir Mažosios Lietuvos katekizmų, maldaknygių, Biblijos vertimų, postilių, papildyta iš žodynų. Pagrindinis darbo tikslas – aptarti lietuvių religinės leksikos kilmę, leksikos raidos dėsningumus ir norminimą. Ištyrus XVI–XX a. religinės leksikos kilmę ir raidą, daromos svarbiausios išvados: 1. Nustatyta, kad dalis religinės leksikos žodžių yra indoeuropietiškos kilmės. Didžiausią katekizmuose vartojamos religinės leksikos dalį sudaro skoliniai. Bemaž visi religinėje leksikoje vartojami žodžiai savo kilme yra lotyniški, skiriasi tik jų atėjimo į lietuvių kalbą kelias. Skolinių tarpe vyrauja slavizmai, t. y. per slavus atėję lotyniški žodžiai. 2. Religinės leksikos raidos apžvalga rodo, kad ši leksika buvo nuolat kuriama ir taisoma atsižvelgiant į to meto istorines-kultūrines sąlygas. Labiausiai klestėjo XVI–XVII a. religinė leksika, nes to meto vertėjai stengėsi ją įvairiais būdais turtinti. 3. Palyginus katalikų ir evangelikų religinę leksiką buvo nustatyta, kad vienos ar kitos konfesijos tiesos turi įtakos vartojamai leksikai. Kitoks tikėjimo tiesų supratimas reikalauja naujų pavadinimų arba naujų reikšmių, todėl kitaip suprastoms arba visiškai naujoms tikėjimo tiesoms įvardyti evangelikai kūrėsi naujus pavadinimus arba seniai vartojamam žodžiui suteikdavo naują reikšmę.

ENThe object of the dissertation is the religious lexicon of Lithuanian Catholics, Evangelical Lutherans and members of the Lutheran Evangelical Reformed Church. The material studied for the dissertation was collected from catechisms, prayer books, translations of the Bible, postilles, and dictionaries of the 16th–20th centuries from Lithuania (or the Grand Duchy of Lithuania) and Lithuania Minor (Prussia). The main aim of the work is to discuss the origin of Lithuanian religious lexicon, and the principles that guided its evolution and standardisation. An examination the origin of 16th–20th religious lexicon gives rise to the following conclusions: 1. It is established that some of the religious lexicon consists of standard Lithuanian words inherited from Proto-Indo-European. But the majority of religious lexicon words in use in the catechisms consists of loanwords. Almost all the words used in the religious lexicon are of Latin origin, although the circumstances of their adoption from Latin vary. Most, in fact, are Latin-derived words that came into Lithuanian via an intermediary Slavic language. 2. An examination of the evolution of religious lexicon shows that this lexicon was continually being created and modified having regard to the historical-cultural circumstances of the time. The 16th–18th were the period of greatest efflorescence of religious lexicon, a period when translators were diligently enriching it in many ways. 3. A comparison of Catholic and Lutheran religious lexicon confirms that the nature of the dogmas taught by the various churches has an influence on the vocabulary used. New interpretations of religious dogma require new terms or new meanings, therefore the Lutherans coined new terms or invested certain words already in use with new meanings in order to refer to dogmas that had a changed interpretation or were entirely new.