Katalikybės vaidmuo kasdieniame mąstyme apie Europos Sąjungą: Lietuvos atvejis
LTDaktaro disertacijoje siekiama nušviesti ryšį tarp katalikybės ir vertinamosios orientacijos Europos Sąjungos atžvilgiu, nagrinėjant kasdienį tikinčiųjų mąstymą. Tarpdisciplininiame darbe pateikiamas originalus teorinis-metodologinis modelis, paremtas religijos bei kultūros sociologijos, socialinės psichologijos ir antropologijos autorių įžvalgomis. Empirinis tyrimas atskleidžia, kaip katalikybė sąveikauja su nuostatomis apie europinę integraciją konkrečiai ir politiką apskritai. Atlikus giluminių interviu su 50 Lietuvos katalikų interpretacinę analizę, išskirti trijų rūšių katalikiški ištekliai (naratyviniai, doktrininiai, vaizduotės) bei pademonstruota, kokie ištekliai ir kaip informantų įdarbinami, reiškiant palaikymą ar skepticizmą ES adresu. Taip pat šis tyrimas atkreipia dėmesį į iki šiol akademinėje literatūroje plačiai neanalizuotą aktyvių Lietuvos katalikų bendruomenės pliuralumą. Identifikuoti du idealūs informantų tipai, paaiškinantys jų požiūrių į ES skirtumus: katalikybę ir vakarietišką modernybę (svarbiausi aspektai – sekuliarizacija bei žmogaus teisių darbotvarkė) derinantieji bei jas priešinantieji. Pastarojo tipo vyravimą tyrimo dalyvių tarpe geriau suprasti leidžia papildomai atlikta Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyskupų diskurso ES tema analizė, šitaip papildant žinias apie institucinės Katalikų Bažnyčios reikšmę europinėms nuostatoms. Reikšminiai žodžiai: Katalikybė; Europos Sąjunga; interpretacinis tyrimas; interviu.
ENThis doctoral dissertation seeks su illuminate the relationship between Catholicism and the popular support for European integration. It emphasises human agency by drawing on insights from practical turns in the sociology of religion and culture as well as social psychology and anthropology. The interdisciplinary theoretical-methodological model enabled focusing on how ordinary people think about the European Union and how they employ Catholic interpretive resources. The empirical data consists of in-depth interviews with 50 Lithuanian Catholics. Firstly, the study shows that the role of religion in everyday thinking is not one-way: Catholic resources were used by informants both to criticise and to express support for the EU. Secondly, it contributes to understanding how ‘religion in action’ works by identifying three distinct types of these resources: narratives, doctrine, and imagination. Thirdly, the research reveals the plurality of active Catholics in Lithuania. Based on the reaction to value change associated with the EU, two ideal types of informants were identified: those who reconcile Catholicism with aspects of late Western modernity (such as the assertion of a universal human rights agenda and secularization) and those who contrast them. The dominant latter type is partly explained by the additional analysis of the Lithuanian bishops’ discourse on European integration. Keywords: Catholicism; Euroepan Union; interpretive research; interviewing.
