The Year 1905 on the periphery of the Russian Empire: between experience and memory

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Year 1905 on the periphery of the Russian Empire: between experience and memory
Alternative Title:
1905-ieji Rusijos imperijos pakraštyje: tarp patirčių ir atminčių
In the Journal:
Lithuanian Historical Studies. 2023, vol. 27, p. 79-110
Keywords:
LT
1795-1915. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje.
Summary / Abstract:

LTŠio straipsnio objektas dvejopas. Viena vertus, priklauso darbo istorijos disciplinai, nes tekste aptariami XIX a. pab.–XX a. pr. Rusijos imperijos Šiaurės vakarų krašto darbininkų modernėjimo aspektai ir vieno svarbiausio ano meto politinio įvykio – 1905 m. revoliucijos – patirtis, išryškėjusi jų paliktuose autobiografiniuose tekstuose. Vis dėlto, kadangi dauguma naudojamų šaltinių, leidžiančių kalbėti apie XIX a. pab.–XX a. pr. darbininkijos patirtis ir refleksijas, buvo sukurti ir surinkti visiškai kitoje – sovietinėje – epochoje, antroji tyrimo kryptis tampa neatsiejama nuo atminties temos formuojantis darbininkų klasei bei socialinių judėjimų atminties, taip pat sovietinės istorijos politikos ir istorijos vaidmens kuriant klasės identitetą temos. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai yra Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) Partijos istorijos instituto prie LKP CK – Marksizmo-leninizmo instituto prie TSKP CK filialo fonde (nr. 3377) saugomi atsiminimai. Aptariant jų problemiškumą ir pritaikomumą tyrimui gelbėjo Carlo Ginzburgo pasiūlytos „represijų archyvų“ tyrimų gairės – jos padėjo permąstyti istorinius tokių šaltinių iškraipymo pobūdžius. Skaitant revoliucijos dalyvių autobiografijas ir kitus istorinius šaltinius, ryškėja visuomenės, patiriančios didelę krizę, veikiamos ir klasės, ir kultūrinių konfliktų, spaudžiamos nerimo dėl lyties vaidmenų persiskirstymo, vaizdas. Vienas ryškiausių šių atsiminimų korpuso įvykių – 1905 m. revoliucija, tad analizuojant šį įvykį, aptinkami keli bendri mentaliniai požymiai, iš dalies iliustruojantys tos visuomenės panoramą. Atrinktuose atsiminimuose revoliucija pirmiausia prisimenama kaip pirmoji proga keistis asmeniškai, tad daugelio buvo suvokta ir kaip egzistavusių struktūrų ardymas.Įsitraukimas į politinę veiklą ir pastangos dalyvauti visuomeniniame gyvenime daugelyje aptariamų autobiografijų yra kertinis asmenybės formavimosi aspektas, o dalyvavimas 1905 m. revoliucijoje – nenuostabu – beveik svarbiausias autobiografinis įvykis. Teiginys apie būdingą formos įvairovę Vakarų autobiografiniam diskursui sunkiai patvirtinamas analizuojant šaltinių korpusą: Partijos istorijos instituto prie LKP CK – Marksizmo-leninizmo instituto prie TSKP CK naudota autobiografijų struktūra bei egzistavusios visuomenės viešosios kalbos normos juos suvienodino. Vis dėlto skaitant autobiografijas, kuriose fiksuoti XIX a. pab. ir XX a. pr. įvykiai, aptinkame svarbiausius autobiografinio pobūdžio teksto bruožus, t. y. pasakotojo suvokiamą jo raidos procesą, atpažįstame pasakotojo sąmonėjimą, galvojimą apie save praeityje, dabartyje ir ateityje. Atidesnis tokių tekstų skaitymas tampa tam tikru dialogu: žiūrima, kokios autobiografijų vietos buvo koreguojamos, kas autobiografiniame naratyve išbraukoma, kurios vietos lieka kaip atitinkančios komunistinės ideologijos ir atminties kanoną, o kurios net neįtraukiamos į autobiografinį tekstą. [Iš leidinio]

ENThis article has two dimensions: on one hand, it is part of the discipline of labour history, as in the text I highlight the experience of modernisation among workers in the Northwest Region of the Russian Empire in the late 19th and early 20th centuries, and the 1905 revolution, one of the most important political events of that time, as far as this can be discerned in autobiographical writings. But because the majority of the sources I use which allow us to talk about the experiences and reflections of the working class in the late 19th and early 20th centuries were written and collected in a completely different, Soviet epoch, the second direction of my research is integrally connected to the theme of memory in the processes of the formation and memories of social movements of the working class, it is also about the policy of Soviet history and the role of history in the creation of a class identity. I admit that these are very different themes; however, separating these research directions does not appear to be productive, while the decision to select one specific theme without mentioning the other would be unfair in terms of the body of primary sources and its problematic integrity. Keywords: Russian Empire; Russian Revolution of 1905; memory; Soviet memory politics; working class; workers’ memoirs. [From the publication]

DOI:
10.30965/25386565-02701003
ISSN:
1392-2343; 2538-6565
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/106172
Updated:
2024-02-21 20:24:28
Metrics:
Views: 10    Downloads: 1
Export: