Law, crime and the criminal justice system's transformation in post-Soviet Lithuania: some trends and functioning

LTTyrimo tikslas – nustatyti, kokie pokyčiai matomi, kokios tendencijos atsiskleidžia posovietinėje Lietuvoje formuojant naują nusikaltimo fenomeno sampratą, permąstant ir reformuojant baudžiamąją teisę ir baudžiamojo persekiojimo sistemą. Chronologinės tyrimo ribos – pirmasis Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetis. Lietuva kontekstualizuojama posovietiniame regione, šitaip siekiant rekonstruoti šios šalies posovietinės baudžiamojo persekiojimo sistemos transformaciją. Šiame regione po SSRS žlugimo nuolat augo įtampa tarp (a) deklaruojamos svajonės apie demokratinį perėjimą; (b) drastiškai augančio nusikaltimų skaičiaus bei jų matomumo. Lietuva, kaip dalis šių procesų, pasitelkė vietos teisės talentus ir Vakarų teisinę pagalbą, kad paspartintų teisinės valstybės atkūrimo procesą. Tačiau kai kuriais aspektais tapusi tikrai sėkminga (pvz., kovojant su matomiausiomis bei grėsmingiausiomis organizuoto nusikalstamumo formomis), šalis nepadarė reikiamos pažangos kitur: pvz., itin lėtas naujo baudžiamojo ir baudžiamojo persekiojimo kodekso priėmimas, ne itin skubi į vakarietiškus teisės principus bei besąlygišką žmogaus teisių užtikrinimą orientuota baudžiamojo persekiojimo proceso reforma. [Iš leidinio]

ENThe aim of the research is to identify, what changes, trends and tendencies are visible in defining crime, and rethinking and reforming criminal law and the criminal justice system in post-Soviet Lithuania. The chronological limits are the first decade of Lithuania’s independence. Lithuania is contextualised in the post-Soviet region, thus mapping and tracking the transition of its post-Soviet criminal prosecution system. In this region, after the collapse of the USSR, the tension was constantly growing between: a) the declared dream of the democratic transition; and b) the growing rate and visibility of crime. Lithuania, as a part of these processes, used local law talents and Western legal aid to speed up the process of reestablishing the rule of law. But although successful in some respects ( for instance, in dealing with the most visible and threatening forms of organised crime), the country did not make enough progress in others ( for instance, the adoption of the new criminal and criminal prosecution code took a long time, as did the Western-oriented reform of the criminal prosecution process). Keywords: post-Soviet transformation, decolonisation, law, crime, Lithuania, criminal justice. [From the publication]

• Crime and punishment in Lithuanian SSR : disertacija / Monika Kareniauskaitė. Vilnius, 2017. 1 pdf (338 p.).
• Karo nusikaltimų ir genocido reglamentavimo Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose raida / Justinas Žilinskas. Genocidas ir rezistencija. 2002, 2 (12), p. 153-160.
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkcijos baudžiamajame procese / Gintaras Goda. Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą / moksliniai redaktoriai Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Petras Ragauskas. Vilnius: Akademinė leidyba, 2016. P. 297-326.
• Organizuotas nusikalstamumas. Ekonominiai pagrindai / Viktoras Justickis. Jurisprudencija. 2001, Nr. 20 (12), p. 23-39.
• Registruotas ir latentinis nusikalstamumas Lietuvoje : tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai / Teisės institutas ; parengė Gintautas Sakalauskas, Margarita Dobrynina, Svetlana Justickaja, Vaidas Kalpokas, Sonata Mališauskaitė-Simanaitienė, Simonas Nikartas, Aušra Pocienė, Salomėja Zaksaitė. Vilnius : Eugrimas, 2011. 328 p.
• Šiauliai ir policija Lietuvos įvykiuose (1990-2010) / Alfredas Vilbikas. Kaunas : Arx reklama, 2013-2019. 2 d. (797, 1010 p.).
• Virtuali nusikaltimų tikrovė / Aleksandras Dobryninas. Vilnius : Eugrimas, 2001. 286 p.