Miracles and divine intervention during the struggle between the Teutonic Order and Lithuania in Christian narratives from the 14th century

LTXIV amžius buvo nuožmių kovų tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (trumpiau tariant, Lietuvos) laikotarpis. Vokiečių ordino pagrindinis tikslas nuo pat įkūrimo buvo kova su krikščionybės priešais ir pagonių žemių atvertimas. Ši idėja atsispindėjo Vokiečių ordino kanceliarijos dokumentuose, o vėliau ir krikščionių dvasininkų rašytose kronikose. Šie autoriai ne tik perteikė ideologinį Kryžiaus karo kontekstą, bet ir atspindėjo Viduramžių dvasininkų mąstymo raidą ir tai, kaip jie suvokė Lietuvos ir Vokiečių ordino, pagonių ir krikščionių priešpriešą. Milžinišką įtaką Vokiečių ordino kronikų turiniui turėjo Ordino karių, priklausiusių religinei organizacijai ir veikusių Dievo vardu, statusas. Faktas, kad Dievas (kad ir nematomas) buvo laikomas vienu iš karinių žygių dalyvių, lėmė karo su pagonimis sakralizaciją. Štai kodėl didelis dėmesys skirtas karo su pagoniška Lietuva dieviškajai sankcijai. Kronikose siekta kovą su pagonimis perteikti taip, kad būtų matomas Dievo įsikišimas į karinius veiksmus, jo parama krikščionių riteriams atlikti jiems patikėtą misiją. Akivaizdu, kad karo sakralizavimas nebuvo būdingas tik kryžiaus žygiams prieš Lietuvą. Pirmieji karo sakralizacijos bandymai siekia pirmojo kryžiaus žygio epochą. Stebuklai, įvykę kryžiaus žygių metu, buvo laikomi ryškiausiais Dievo dalyvavimo kovose ir jo valios vykdymo įrodymais. Vienas veiksmingiausių būdų parodyti dvasinį (sakralizuotą) kryžiaus žygio pobūdį buvo papasakoti apie tam tikros dieviškos ar antgamtinės jėgos (Dievo, šventųjų, angelų) pasirodymą mūšio lauke, jos indėlį apsaugant krikščionis nuo pagonių. Negana to, tokie stebuklai dažnai būdavo pateikiami įvykių dalyvių ar jų liudininkų akimis.Tam tikra prasme tai atspindi ir Viduramžių žmonių pasaulėžiūrą, kai pasitikėjimo verti buvo tie įvykiai, apie kuriuos pasakota dalyvių akimis. Kronikų analizė leido išskirti tam tikras stebuklų, kurie aptinkami Vokiečių ordino brolių ir jų mūšių su lietuviais aprašymuose, rūšis. Tai 1) angelų (taip pat kitų simbolinių būtybių) apsireiškimas per mūšį su pagonimis, prieš jį arba po jo; 2) dieviškoji pagalba riteriams puolant pagonis (dieviškoji valia); 3) dieviškasis įsikišimas, darantis įtaką gamtos veiksniams, kurie galėjo suklaidinti ir / arba padėti užkariauti priešininkus. Veiksmingiausias, bet kartu ir labai retas stebuklas, pateiktas kovų su lietuviais aprašymuose, buvo šventųjų ir angelų apsireiškimai. Šie apsireiškimai dažniausiai įvykdavo riteriams žuvus mūšių su pagoniais metu ir turėjo parodyti sakralų riterių palaiminimą. Tačiau tokius apsireiškimus galėjo stebėti ir tyri ar tikri broliai, kurie savo gyvenimą buvo pašventę tarnystei Dievui. Be angelų ir šventųjų, apsireikšti galėjo ir kitos simbolinės būtybės, kurios krikščionims buvo gerai žinomos ir vertinamos kaip šventos, pavyzdžiui, balandis – Šventosios Dvasios simbolis. Faktą, kad karo pobūdį yra nulėmęs Dievas, taip pat pabrėžė dieviškojo įsikišimo į gamtą ir šios pagalbą Kristaus kariams paminėjimai. Gamtos reiškiniai dažnai aiškinti kaip tiesioginis dieviškasis įsikišimas. Vanduo ar su juo susiję neįprasti gamtos reiškiniai šiuo atveju buvo labiausiai paplitę kronikų siužetų elementai. Dažniausias stebuklas, minėtas Vokiečių ordino kronikose, buvo dieviškasis palaiminimas ir nematoma Dievo pagalba riteriams, lemianti jų pergalę mūšiuose arba neigiamai paveikianti priešus ir juos susilpninanti.Dievas taip pat padėdavo krikščionims išvengti pavojų arba sugrįžti iš karo žygio nesužeistiems. Netikėtos materialinės naudos gavimas iš žygių, plėšikavimas taip pat dažnai buvo pristatomas kaip stebuklinga Dievo dovana broliams už jų tarnystę. Taip pat pabrėžtina, kad Vokiečių ordino kronikose didelis dėmesys skirtas dieviškajam atpildui arba Dievo bausmei, – viduramžiškai to meto žmogaus pasaulėžiūrai tai buvo svarbu. Vienas svarbiausių šių pasakojimų bruožų buvo ryškūs dieviškojo atpildo pagonims lietuviams už jų išpuolius prieš Vokiečių ordino brolius ar už jų krikščioniškuose kraštuose padarytus nusikaltimus aprašymai, kuriuos kronikininkai pateikdavo kaip prigimtinio teisingumo reguliuojantįjį mechanizmą. Kartu pažymėtina, kad nors daugeliu atvejų, susijusių su stebuklais Vokiečių riterių kovose su lietuviais, dieviškosios pagalbos sulaukdavo Vokiečių ordino broliai, pasitaikydavo ir tokios pagalbos pagonims pavyzdžių. Tai buvo aiškinama brolių nedorybėmis ir vaizduojama kaip bausmė už jų netinkamą elgesį ar nusikaltimus tikėjimui ir broliams. Pats baisiausias nusikaltimas šiuo atveju buvo apostazė, už kurią dieviškoji valia bausdavo iškart. Paprastai tokie epizodai pasižymėjo itin stipria simbolika ir galėjo būti suvokiami kaip įspėjimas arba raginimas. Tuo tarpu atsivertimas arba bent jau Dievo pripažinimas galėjo sukelti dieviškąjį stebuklą ir palaiminimą. [...] Pagrindiniai žodžiai: christianizacija, Vokiečių ordinas, Lietuva, pagonybė, dieviškasis įsikišimas, stebuklai, Dievo valios reprezentavimas, šventasis karas. [Iš leidinio]

ENMore than a hundred years of fighting between the Teutonic Order and the Grand Duchy of Lithuania have left us with a considerable amount of narrative sources that allow researchers today to imagine the language of the Christians who fought against the pagans, and to understand their beliefs and propaganda measures. One little-studied question in this regard is how the Christian narrative tradition of the 14th century portrayed miracles and divine intervention during the struggle between the Teutonic Order and Lithuania. To address this question, the author of the article focuses on the chronicles of the Teutonic Order, which represented the idea of the Crusade to the Lithuanian lands, and therefore showed a strong need to emphasise the religious aspect of the whole military conflict. At the same time, however, she also draws on other surviving documents for comparison, including Lithuanian and Ruthenian narrative sources. The author argues that the accounts of miracles and divine intervention in sources from the Teutonic Order were influenced by the nature of the Order as a religious military corporation and the chroniclers’ need to explain the campaigns to Lithuania as a holy war. It was this need that led them to place a great emphasis on the depiction of divine intervention in the campaigns of the crusaders to help them. Keywords: Christianisation, Teutonic Order, Lithuania, paganism, divine intervention, miracles, representation of God’s will, holy war. [From the publication]

• Christians in late Pagan, and Pagans in early Christian Lithuania: the fourteenth and fifteenth centuries / Darius Baronas. Lithuanian historical studies. 2015, vol. 19, p. 51-81.
• Durbės mūšis ir jo atgarsiai Šventojo karo Baltijos regiono retorikoje: christianizacijos aspektas / Marius Ščavinskas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2011, t. 22, p. 70-84.
• Livonia, Rus' and the Baltic Crusades in the thirteenth century / by Anti Selart ; translated by Fiona Robb. Leiden ; Brill, 2015. XI, 385 p.
• The Conversion of Lithuania : from pagan barbarians to Late Medieval christians / Darius Baronas, S. C. Rowell. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. 627 p.
• Walki zakonu Krzyżackiego o Żmudź od połowy XIII wieku do 1411 roku / Marek Radoch. Olsztyn : Wydawnictwo Uniwersytetu Warmińsko-Mazurskiego, 2011. 376 p.
• Wojna Zakonu Krzyżackiego z Litwą w latach 1283-1325 / Dariusz Prekop. Toruń : Centrum Edukacji Europejskiej, 2004. 189 p.