Šeimų ir nelygybių tyrimas: pagrindiniai tyrimo duomenys
LTŠiame leidinyje pristatomi sociologinės apklausos „Šeimų ir nelygybių tyrimas“ empiriniai rezultatai: pateikiami bendrieji pagrindinių tyrimo indikatorių pasiskirstymai pagal demografines ir socialines-ekonomines charakteristikas. Leidinio tikslas – tyrimo metu gautų duomenų sklaida, nes lentelėse pateikti rezultatai gali būti nesunkiai skaitomi ir neturint statistinės analizės įgūdžių ar negebant naudotis specialiomis duomenų analizės programomis. „Šeimų ir nelygybių tyrimas“ yra sudėtinė projekto „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“ (www.kartosirseimos.lt) dalis. Projektas įgyvendintas laimėjus konkursinį Lietuvos mokslo tarybos finansavimą pagal 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“. Projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0020) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Jį vykdė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centro mokslininkai. Projektas įgyvendintas 2018–2021 m.Projektu siekiama atskleisti šeiminio gyvenimo trajektorijas ir jų ypatumus skirtingose socialinėse klasėse; socialinių, kultūrinių, materialinių išteklių perdavimą šeimoje; šeimų vaidmenį kuriant ir palaikant socialines-ekonomines nelygybes. Projekto tyrimai sutelkti į 1970–1984 metų gimimo kohortas, t. y. tuos, kurie renkant duomenis buvo sulaukę 35–49 metų. Tai – natūralaus socialinio eksperimento karta, kuri aktyvųjį šeiminio gyvenimo etapą gyveno esmingai kintančios visuomenės sąlygomis. Jie pradėjo naują Lietuvos šeimos epochą, kuri iki šiol menkai pažinta pirmiausia dėl tikslių, išsamių, šiuolaikinius standartus atitinkančių duomenų stokos. Projektu ieškoma atsakymų į klausimus, kaip susiklostė šios kartos šeiminis gyvenimas Lietuvoje. Kada ir kaip jie kūrė pirmąsias partnerystes, santuokas, skyrėsi ir vėl pradėjo partnerystes? Kada ir kokiose šeimose susilaukė vaikų? Kaip jų šeiminio gyvenimo kelias priklauso nuo socialinės klasės? Kaip ši karta investuoja į vaikus? Kokia yra jų tėvystė ir motinystė? Kaip šeima dalyvauja socialinio mobilumo procesuose? Kiek nutolę šeimų, stovinčių ant skirtingų socialinių laiptelių, gyvenimo pasirinkimai ir galimybės? Kokios viešosios politikos priemonės galėtų prisidėti prie šeimų gerovės? Atsakymų į šiuos klausimus buvo ieškoma įgyvendinant du empirinius tyrimus: reprezentatyvią tiriamos kartos apklausą ir gyvenimo istorijų tyrimą. Būtent apklausos „Šeimų ir nelygybių tyrimas“ rezultatus ir pristatome šiame leidinyje."Šeimų ir nelygybių tyrimas" susideda iš dešimties teminių modulių, tad jo pagrindu sukauptas duomenų rinkinys išsiskiria ypač turtinga informacija. Duomenų rinkinį sudaro per 800 indikatorių. Apklausos teminiai moduliai yra: gyvenimo stilius, socialinis mobilumas, tėvų šeima vaikystėje, tarpgeneraciniai santykiai, vertybinės orientacijos, asmeninė gerovė, materialinė gerovė, šeiminiai santykiai (partnerystės ir tėvų bei vaikų), šeimos ir gimstamumo kalendoriai, respondento / partnerio veikla, socialinė-demografinė informacija. Šeimos ir gimstamumo kalendoriai susaisto šį tyrimą su Lietuvoje anksčiau įgyvendintais „Kartų ir lyčių tyrimu“ (Stankūnienė, 2009; Baublytė, Stankūnienė, 2008), „Šeimos ir gimstamumo tyrimu“ (Stankūnienė, 1997). Visiems jiems būdingas kalendoriškai tikslus šeimos ir gimstamumo įvykių (visų partnerysčių ir visų gimimų) fiksavimas, reikšmingos su jais susijusios socialinės-demografinės informacijos rinkimas, skirtinga apimtimi kauptas kiekviename iš minėtų tyrimų. Tokio pobūdžio informacija suteikia galimybę atlikti tikslią šeimos ir gimstamumo procesų socialinę-demografinę analizę. „Šeimų ir nelygybių tyrimas“ praplečia anksčiau kauptus duomenų rinkinius, nes fiksuoja informaciją apie kohortas, kurios per ankstesnius tyrimus dar nebuvo užbaigusios savo aktyvaus šeimos kūrimo etapo. Visi kartu minėti trys duomenų rinkiniai apima 1930–1984 m. gimimo kohortų partnerystės ir vaikų susilaukimo socialines-demografines istorijas [...]. [Iš Įvado]
