Kluonalių senųjų laukų archeologiniai tyrinėjimai

LTSenieji laukai yra svarbus gamybinio ūkio, ypač ankstyvosios žemdirbystės, pažinimo šaltinis. Archeologai į senųjų laukų struktūras - krūsnis, pylimus, aptvarus, dėmesį atkreipė ir pirmuosius tyrimus Šiaurės ir Vakarų Europoje pradėjo XX a. III dešimtm. pradžioje. Lietuvoje pirmasis akmenų krūsnis Tauzų kaime pastebėjo Ignas Jablonskis, 1938 m. sudaręs pirmąjį šių struktūrų išsidėstymo planą. 1939 m. jis surado ir senuosius Kluonalių laukus. Tai vienas didžiausių, apie 50 ha, senųjų laukų masyvas, intensyviai ardytas prieš karą ir po jo vykdant įvairius žemės judinimo darbus. Šie senieji laukai iš naujo lokalizuoti 2002 m., 2004 m. pradėti tyrinėti, o 2005 m. paskelbti valstybės saugoma kultūros vertybe. Nepaisant to, senųjų laukų masyvas buvo padalytas į nedidelius sklypus gyvenamųjų namų statybai, todėl tyrinėjimai šiame objekte vykdomi beveik kasmet. Iš viso 2004-2020 m. buvo organizuotos 37 tiriamosios ekspedicijos, tyrimai vyko 2 852,5 m2 plote. Dalis aptiktų struktūrų, daugiausia stulpavietės, ūkinės duobės ir įžemyje nusėdę angliukai, datuoti radioaktyviosios anglies metodu, atskleidė, kad ši vietovė žmonių naudota V tūkstantm. pr. Kr. - pačioje XX a. pabaigoje. Reikšminiai žodžiai: Ignas Jablonskis, Kluonaliai, senieji laukai, archeologiniai tyrinėjimai, šiaurės vakarų Lietuva. [Iš leidinio]