Linijinių vienkieminių kaimų atsiradimas Dzūkijoje

LTStraipsnio tikslas - remiantis istoriografine ir archyvine medžiaga apžvelgti XIX a. vidurio žemės planų sudarymo Užnemunės kaimuose aplinkybes ir aptarti šių dokumentų svarbą Dzūkijoje atsirandant linijiniams vienkieminiams kaimams. Nuo XVIII a. pabaigos Užnemunė su jos sudėtyje buvusia etnografinės Dzūkijos dalimi atiteko Prūsijos karalystei, o 1815 m. priskirta Lenkijos karalystei. Šiame regione vykę administraciniai pertvarkymai nulėmė spartesnį, palyginti su likusia Lietuvos dalimi, krašto ekonominį ir socialinį vystymąsi. Senoji žemės tvarka netenkino laikmečio reikalavimų. Reformuoti žemės ūkį buvo galima kuriant vienkiemių sistemą. Dėl to iki Pirmojo pasaulinio karo į vienkiemius išsiskirstė didžioji Užnemunės dalis, be abejo, ir šiaurinės Dzūkijos kaimai. Ten susiformavo linijiniai vienkieminiai kaimai. Pietinėje dalyje, kur vyravo privati žemėvalda, skirstytas! vėliau. Šioje dalyje paplitę vienkieminiai branduoliniai ir vienkieminiai padriki kaimai. Valstybiniuose plotuose pertvarkyti žemę pradėta nuo topografinių darbų. Po to buvo braižomi faktiniai planai ir rengiami kaimų pertvarkymo projektai. Tie planai saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau - LVIA). Kartografinės medžiagos palyginamajai analizei parinkti keturi Seirijų valsčiaus kaimai: Bagdononys, Mikabaliai, Paliūnai ir Ročkiai. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šių kaimų projektai iš esmės sutampa su vėlesnių metų kartografine medžiaga. Tai patvirtina faktą, kad XIX a. kaimai valstybinėse žemėse išskirstyti į vienkiemius pagal jų pertvarkymo projektus. Rezultatas - užnemuninės Dzūkijos šiaurinėje dalyje paplitę linijiniai vienkieminiai kaimai. Esminiai žodžiai: Užnemunė, Dzūkija, Seirijai, Bagdononys, Mikabaliai, Ročkiai, Paliūnai, kaimai, vienkiemiai, žemės reforma, kartografinė analizė. [Iš leidinio]

ENThe article aims to review based on historiographical and archival material the circumstances of drawing up the mid-19th century plans of Užnemunė villages and to discuss the importance of these documents for the emergence of linear single-farm villages in Dzūkija. From the end of the 18th century, Užnemunė and the part of ethnographic Dzūkija that belonged to it was assigned to the Kingdom of Prussia; in 1815 it was given to the Kingdom of Poland. The administrative restructuring in this region led to faster economic and social development there than in the rest of Lithuania. The old land ownership did not meet the requirements of the time. It was possible to reform agriculture by creating a single-farm system. Prior to the First World War, most of the villages of Užnemunė, including the villages of northern Dzūkija were divided into single farms. Linear singlefarm villages were formed there. In the southern part, where private land ownership prevailed, they appeared later. Single-farm nucleated and dispersed single-farm villages were prevalent there. In the state-owned areas, the land reform started with topographic work. After that, actual village plans were drawn up and village reform projects were worked out. Those plans are stored in the Lithuanian State Archives.Four villages of the Seirijai rural district were selected for comparative analysis of the cartographic material: Bagdononys, Mikabaliai, Paliūnai and Ročkiai. The results of the study allow us to conclude that the projects largely coincide with the cartographic material of the later years. This confirms the fact that the nineteenth-century villages were divided into single farms according to their reorganisation projects. The result is linear single-farm villages in the northern part of Dzūkija. Keywords: Užnemunė, Dzūkija, Seirijai, Bagdononys, Mikabaliai, Ročkiai, Paliūnai, village, single-farm, land reform, cartographic analysis. [From the publication]