Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių analizė ir pavyzdiniai modeliai
LTTyrimo aktualumas. Trumposios maisto tiekimo grandinės (toliau TMTG) mokslinėje literatūroje apibūdinamos įvairiai, TMTG nagrinėjama skirtinguose kontekstuose, dėl to mokslininkų ir praktikų požiūris į TMTG organizavimą daugialypis. Mokslininkai, analizuodami TMTG organizavimą ir jam būdingus bruožus, teigia, kad TMTG organizavimo apibrėžtis priklauso nuo to, kaip pati TMTG suvokiama. Galima daryti prielaidą, kad TMTG organizavimas siejamas su tuo, kaip ją įvardija tam tikri mokslininkai. TMTG yra apibrėžiama kaip inovacija (Martino, Fritz, 2010; Richards, 2015; Todorovic et al., 2018), judėjimas (Renting et al., 2012), tinklas (Galli, Brunori, 2013; Spilková et al., 2013), grandinė (Schmid et al. 2014; Koutsou et al., 2015), sistema (Richards, 2015; Jarzębowski, Bezat, 2018), kanalas (Aubert, Enjolras, 2016), schema (Konečný et al., 2016), procesas (Jarzębowski, Bezat, 2018). TMTG judėjimas sukuria savotišką „piliečių maisto tinklą“, nes jis prisideda prie miesto ir kaimo santykių pertvarkymo (Renting ir kt., 2012). „Trumpa grandinė“ apima skirtingus veiklos modelius, pradedant nuo tiesioginio produktų pardavimo ūkiuose iki realių vartotojų ir gamintojų grupių bendro valdymo formų, konkuruojant tarpusavyje, siekiant patenkinti bendrą poreikį sutrumpinti atstumą (fizinį, pažintinį ir kultūrinį) tarp gamybos ir vartojimo sektorių (Farmers and Short Chain..., 2013).Mokslinėje literatūroje (Martino, Fritz, 2010; Richards, 2015; Todorovic ir kt., 2018) pateikiami trumposios ir ilgosios maisto tiekimo grandinių modeliai, gamintojų ir vartotojų bendruomenių partneryste pagrįstos vietos maisto sistemos nėra tik teorinės, – jos sėkmingai pritaikytos ir funkcionuoja praktiškai ne viename regione. TMTG vystymo strategijos yra apibrėžtos ir reglamentuojamos įvairiuose Europos dokumentuose. 2014–2020 m. ES Kaimo plėtros politikos dokumentuose akcentuojama TMTG svarba vietos rinkų vystymuisi palaikyti (Local..., 2012; Europos..., 2013; Augère-Granier, 2016; Europos Komisija, 2020). ES reglamente Nr. 1305/2013 pabrėžiama, kad TMTG atlieka svarbų vaidmenį vystant vietos ekonomiką (Europos..., 2013). Dokumentuose pabrėžiama, kad TMTG neturėtų įsiterpti daugiau nei vienas tarpinis gamintojas ar perdirbėjas. Po 2013 m. BŽŪP svarbiausias tikslas – smulkių ūkių konkurencingumo skatinimas skirtinguose lygiuose, įskaitant vietos rinkas (Augère-Granier, 2016). Politinis dėmesys vis labiau fokusuojamas į TMTG produkcijos ženklinimą, t. y. remiantis Žemės ūkio produktų kokybės schemų reglamento 55 straipsniu1 išskiriamas vietos produktų išskirtinumo palaikymas (Agricultural..., 2012). Svarbiu akcentu dokumentuose tampa geografinio atstumo tarp ūkio ir vartotojo apsibrėžimas – tai turėtų būti nuo 20 iki 100 km. (Kneafsey ir kt., 2013). ES šalių narių TMTG atvejų analizė atskleidė, kad iš 118 nacionalinių ir regioninių kaimo plėtros programų apie 300 000 ūkių turėtų gauti paramą dalyvauti TMTG schemose, gamintojų grupėse ir organizacijose ir taip plėtoti TMTG ir vietos rinkas. Europos Sąjunga (pagal ES Reglamentą Nr. 1305/2013), įgyvendindama kaimo plėtros politiką, vartoja tokią trumpųjų tiekimo grandinių apibrėžtį.(Europos..., 2013): „tiekimo grandinė, kuriai priklauso ribotas ūkinės veiklos vykdytojų, įsipareigojusių bendradarbiauti, vykdyti vietos ekonomikos plėtrą ir palaikyti artimus geografinius ir socialinius gamintojų, perdirbėjų bei vartotojų ryšius, skaičius.“ Europos Komisijos paskelbtoje Žaliojo kurso strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ (2020) pažymima, kad pagrindinė tvarios maisto tiekimo grandinės varomoji jėga yra moksliniai tyrimai ir inovacijos. Inovacijų stokojama pradedant pirmine žemės ūkio gamyba ir baigiant vartojimu. Europos inovacijų partnerystės veiklos grupės gali svariai prisidėti kuriant ir diegiant inovacijas. TMTG funkcionuojančios kooperacija ir bendradarbiavimu pagrįstose vietos maisto sistemose gali mesti iššūkį visuomenėje įprastoms maisto tiekimo grandinėms. Europos inovacijų partnerystės veiklos grupė „Inno Food HUB“, kurios veiklą koordinuoja Bioekonomikos plėtros fakulteto, Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto mokslininkai, įgyvendina projektą „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra.“2 Bendradarbiaujant su šaltalankius, pluoštines kanapes ir vaistinius augalus auginančiais ir TMTG plėtojančiais ūkininkais, konsultantais, sprendžiamas Lietuvos žemės ūkio sektoriui, ūkininkams ir vartotojams aktualus klausimas – kaip veiksmingai organizuoti biologiškai vertingų produktų trumpąsias tiekimo grandines ir kokiomis priemonėmis ūkininkai ir kiti suinteresuotieji galėtų užtikrinti vietos rinkų plėtrą [...]. [Iš Įvado]
ENShort food supply chains (hereinafter SFSC) are described in different ways in the scientific literature and considered in different contexts, which leads to a multifaceted approach of scientists and practitioners to the organization of SFSC. Analysing the organization of SFSC and its characteristics, the researchers argue that the definition of the organization of SFSC depends on how the SFSC itself is perceived. SFSC is defined as innovation (Martino, Fritz, 2010; Richards, 2015; Todorovic et al., 2018), movement (Renting et al., 2012), network (Galli, Brunori, 2013; Spilková et al., 2013), chain (Schmid et al. 2014; Koutsou et al., 2015), system (Richards, 2015; Jarzębowski, Bezat, 2018), channel (Aubert, Enjolras, 2016), scheme (Konečný et al., 2016), process (Jarzębowski, Bezat, 2018). The SFSC movement creates a kind of “citizen food network” as it contributes to the transformation of urban-rural relations (Renting et al., 2012). The “short chain” covers different business models, from direct sales of products on farms to real forms of joint management of consumers and producer groups, competing with each other to meet the common need to reduce the distance (physical, cognitive and cultural) between the production and consumption sectors (Chain..., 2013). Short and long-term food supply chain models, local food systems based on partnerships between producers’ and consumers’ communities are not just theoretical – they have been successfully applied and function in many regions.SFSC development strategies are defined and regulated in various European documents. 2014-2020 EU Rural Development policy document emphasize the importance of SFSC in supporting the development of local markets (Local..., 2012; Europa..., 2013; Augère-Granier, 2016; European Commission, 2020). The European Union (according to EU Regulation 1305/2013) uses the following definition of short supply chains in its rural development policy (Europe..., 2013): “supply chain, which includes a limited number of economic operators committed to cooperation, local economic development and maintain close geographical and social links between producers, processors and consumers”. This Regulation emphasizes that the SFSC plays an important role in the development of the local economy (Europe..., 2013) and SFSC should not involve more than one intermediate producer or processor. After 2013 the main goal of the CAP is to promote the competitiveness of small farms at different levels, including local markets (Augère-Granier, 2016). It is obvious that the political focus is increasing on the labelling of SFSC products, with an important emphasis on the documents on the definition of distance, geography, farm and consumer – this should be between 20 and 100 km. (Kneafsey et al., 2013). The Green Paper’s Farm-to-Table Strategy (2020), published by the European Commission, states that research and innovation are key drivers of a sustainable food supply chain. However, there is a lack of innovation from primary agricultural production to consumption. European Innovation Partnership Action Groups can make an important contribution to the development and implementation of innovation. SFSCs operating in co-operative and collaborative local food systems can challenge societal food supply chains.The European Innovation Partnership Action Group “Inno Food HUB”, coordinated by researchers from the Faculty of Bioeconomy Development, the Business and Rural Development Research Institute, is implementing the project “Governance of biologically valuable products short supply chains and development of local markets”. In cooperation with farmers growing sea buckthorn, fibrous hemp and medicinal plants and developing SFSC, the consultants address the issue relevant to the Lithuanian agricultural sector, farmers and consumers - how to effectively organize short supply chains of biologically valuable products and by what means farmers and other stakeholders can ensure local markets. The aim of the scientific study is to identify exemplary models of SFSC organization after analysing examples of good practice in the organization of SFSC in European countries. Tasks of the scientific study: 1. To summarize the theoretical aspects of the organization of short food supply chains. 2. To substantiate the research methodology of the examples of good practices in the organization of short food supply chains in European countries. 3. To evaluate examples of good practice in the organization of short food supply chains in European countries. 4. To define the elements characteristic of short food supply chain organization models. 5. To provide opportunities to improve the organization of short food supply chains and the development of local markets [...] Keywords: short food supply chains, European countries, organization, good practice examples, exemplary models. [From the publication]
- Challenges of legal regulation of the activities of short-term food supply chain in Lithuania / Dalia Perkumienė, Lina Urbutienė. Humanities studies. 2022, 10 (87), p. 64-70.
- Inovacijoms palankios organizacinės kultūros veiksniai / Osvaldas Stripeikis, Julius Ramanauskas. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2011, Nr. 1 (25), p. 224-230.
- Servitization of Lithuanian agricultural cooperatives / Diana Šumylė, Erika Ribašauskienė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2017, T. 39, Nr. 4, p. 510-523.
- Tiekimo grandinės valdymo efektyvumo ir listinguojamų kompanijų vertės sąsajų tyrimas Lietuvoje / Valdonė Darškuvienė, Asta Cibulskytė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2007, Nr. 41, p. 35-51.
- Ūkių modernizacija rinkų ir kaimo vystymosi kontekste: Lietuvos atvejis / Vilma Atkočiūnienė, Alvydas Aleksandravičius, Anželika Dautartė, Vlada Vitunskienė, Romualdas Zemeckis. Akademija, Kauno r. : Aleksandro Stulginskio universitetas, 2016. 287 p.
