Karlo Rodžerso harmoningai gyvenančio žmogaus teorija ir vaidybos mokymas

LTŠiame straipsnyje siekiama atskleisti K.Rodžerso harmoningai gyvenančio žmogaus teoriją bei keletą pačių ryškiausių jos praktinių sąlyčio taškų mokant vaikus draminės vaidybos. Harmoningai gyvenantis žmogus yra daug ir kūrybiškai gyvenantis žmogus. Būdamas atviras savo paties pasauliui, pasitikėdamas savo gebėjimu formuoti naujus santykius su aplinka, jis tampa žmogaus tipu, „spinduliuojančiu“ kūrybos produktus ir kūrybišką gyvenimą. K.Rodžerso aprašytas harmoningai gyvenančio žmogaus idealas bent iš dalies turi įsikūnyti teatro scenoje. Žiūrovai trokšta regėti ne uždarą, sustingusią, eksploatuojančią užfiksuotus stereotipus būtybę, o tikrą kūrėją, kuriantį „čia ir dabar“. Aktoriaus ugdymas ir vaiko, jaunuolio vaidybos mokymas prasideda nuo jo asmeninių psichologinių problemų įveikimo.

ENThe article attempts to reveal C.Rogers’ theory of a human being living in harmony and some of its most significant practical aspects in teaching children drama performance. A human being living in harmony is a human being who lives creatively. Being open to his own world, relying on his ability to develop new relations with the environment, he becomes a type of a human being who radiates creativity products and creative life. An ideal of a human being living in harmony described by C.Rogers has to be at least partly embodied on the scene of the theatre. The audience is eager for seeing a real creator who creates here and now rather than a close, stiff creature exploiting fixed stereotypes. Developing an actor and teaching children and young people performance begins with the overcoming of their personal psychological problems.