Permąstant integralumo vertybę

LTŠiandien integralumo vertybės analizė – tai dinamiškai auganti akademinių tyrimų sritis, kurios taikomasis aspektas yra iššauktas praktinių poreikių susiformavimu. Šio straipsnio tikslas yra aptarti integralumo kategoriją, jos prasmes, parodyti sampratų įvairovę ir jų taikymo galimybes. Apibrėžti integralumą bandė daugybė mokslininkų, kurie pripažino, jog tai padaryti labai sunku.Tuo pat metu skirtingos integralumo sampratos dalinai sutampa ir yra naudojamos sinonimiškai. Straipsnyje atspindimos integralumo adekvataus suvokimo paieškos, analizuojamos tarpdisciplininės jo transformacijos. Jeigu moralės filosofijoje, psichologijoje, religijoje integralumas taikomas tik asmens atžvilgiu ir svarstomas išimtinai mikrolygmeniu, tai dalykinėje / profesinėje etikoje, sociologijoje, vadyboje, politologijoje jo masteliai išauga, ir pritaikomumas išplečiamas į mezo- ir makrolygmenis. Šiandien integralumas daugiausia suvokiamas kaip žmogaus socialinio elgesio nuoseklumas (behavioral integrity), reiškiantis žodžių ir veiksmų darną. Integralumas tapo viena pagrindinių kategorijų dalykinės / profesinės etikos diskurse, kur jo analizė pereina į integralumo kūrimo organizacijose galimybių plėtrą. Šiandien organizacijų etikoje, vadyboje integralumas matuojamas, modeliuojamas, konstruojamas, bandant pritaikyti įvairiausioms praktikos sritims. O matuojant bei projektuojant integralumą yra būtinas tikslesnis apibrėžimas. Reikšminiai žodžiai: integralumas, sąžiningumas, vertybės, integralumo vadyba, organizacijų etika. [Iš leidinio]

ENThe analysis of integrity value today is a dynamically growing field of academic researches and its applyed aspect is stipulated by ripe practical needs. The aim of the paper is to discuss the category of integrity, its meanings, to display to variety of definitions and their applicability. Many scholars tried to define integrity and they acknowledged the complexity of such attempts. At the same time various definitions of integrity partly coincide and are used as synonyms. The paper also reflects a search for adequate comprehension of integrity, and analyses its cross-disciplinary transformations. While in the moral philosophy, psychology and religion integrity is regarded as the attribute of a person and is considered solely on the micro level, in business/professional ethics, sociology, management and political science it takes larger scale and its applicability expands to mezo and macro levels. Today integrity is mainly comprehended as the consistency of human social behaviour (behavioral integrity), having the sense of a word and action harmony. Integrity has become one of the main category in the discourse of business/professional ethics in which its analysis transforms into the development of possibilities to form integrity in organisations. Today integrity in organizations‘ ethics and management is being accessed, modelled, constructed when trying to apply it in various fields of practice. That is why more precise definition of integrity is required. Keywords: Integrity, Values, Integrity management, Organizational Ethics. [From the publication]