Sovietinės Lietuvos vaizdiniai išeivijai (1959-1990)

LTViena didžiausių emigracijų, palietusių Lietuvą, vyko Antrojo pasaulinio karo metais. Dalis lietuvių, baimindamiesi sovietinės reokupacijos ir jau patirtų represijų, pasitraukė į Vakarus. Karas sutrikdė komunikaciją, o tai, kad Lietuva buvo okupuota, komunikacijos taip pat nepalengvino. Dėl Sovietų Sąjungos draudimų gimtinė išeiviams kurį laiką buvo visiškai nepasiekiama fiziškai, tačiau emigravusieji įvairiais būdais domėjosi Sovietinės Lietuvos padėtimi, klausėsi radijo pranešimų, susijusių su Lietuva, skaitė lietuvišką spaudą. Mirus Josifui Stalinui, komunikacijos laiškais kontrolė buvo sumažinta, todėl 6-ajame deš. didesnė dalis emigravusiųjų atnaujino nutrūkusius ryšius su Lietuvoje likusiais artimaisiais. Šie išeiviams dažniausiai rašė apie kasdienybę ar buitį, tačiau iš mažų detalių ir, dažnai net nereflektuodami, kūrė sovietų užimtos Lietuvos vaizdinius. Minėtina ir tai, kad nuo 6-ojo deš. pab. emigravusiems buvo suteikta galimybė aplankyti Sovietų Lietuvą. Šios kelionės galėjo formuoti įvairų ir prieštaringą Sovietų Lietuvos vaizdą, kuris iš dalies galėjo užpildyti, sustiprinti arba pakeisti nuotoliniu būdu suformuotus vaizdinius. Reikšminiai žodžiai: komunikacija, laiškai, atsiminimai, išeivija. [Iš leidinio]

ENThose who left Lithuania during World War II were still interested in Soviet Lithuanian news. They received some of the news from letters, newspapers, radio, and television. The aim of this research is to analyze the images of Soviet Lithuania that were created through letters and visits to Lithuania from 1959 to 1990. The object of this work is the images of Soviet Lithuania for exile diasporas. Which was created by different sources of information. The problem of this research is that, there is not a lot of research about the communication by letters between people who stayed in Soviet Lithuania, and their relatives in exile. There is not a lot of research about emigrants who saw Lithuania during visits, and the images of it that they created themselves. The letters from relatives were controlled by KGB, and the messages that contained any sort of negative information about Lithuania, could not reach the recipients. However, occasionally, some letters containing negative information did reach diasporas, and it also painted a picture of the country. Struggles with money and the deficit of goods created the image of a lacking Lithuania, while social guarantees created a progressive image. Ambiguous images of Lithuania were also created through visits to Soviet Lithuania. It was due to different people that the visitors communicated with: thus, official and unofficial images were formed. The official images – shaped by such institutions as KGB – were progressive, while the unofficial ones – formed by the common people – denied some of the progressive images, because many people were suffering from the socialist regime. The governmental institutions were trying to hide these disagreeing images in particular. Consequently, depending on whom the visitors had contacted, they were able to create their own images of Lithuania. Keywords: communication, letters, memories, exile, diaspora. [From the publication]

• JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais / Juozas Skirius. Vilnius : Savas takas ir Ko ; 2018. 558 p.
• Karklo diegas: lietuvių pasaulio istorija / Egidijus Aleksandravičius. Vilnius : Versus aureus, 2013. 630 p.
• KGB. Visiškai slaptai / Arvydas Anušauskas. Vilnius : Versus aureus, 2015. 461 p.
• Minties kolektyvizacija : cenzūra sovietų Lietuvoje / Arūnas Streikus. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2018. 437 p.
• Sovietų Lietuva ir išeivija: kultūrinių ryšių projektas / Arūnas Streikus. Lietuvos istorijos studijos 2007, t. 20, p. 42-63.
• Šiapus ir anapus kordono : sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją 1945-1991 m. / Darius Juodis. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2016. 471 p.