Valsčiaus savivalda Lietuvos kaime po baudžiavos panaikinimo: atsilikimo ar pažangos veiksnys?

LTStraipsnyje aiškinamasi, kaip valstiečių gyvenimą veikė savivaldos sistema, gyvavusi Vilniaus ir Kauno gubernijose nuo 1861 m. baudžiavos panaikinimo reformos (Suvalkų gubernijoje – nuo 1864 m. žemėvaldos reformos) iki Pirmojo pasaulinio karo. Aptariamas atskirų savivaldos struktūrų funkcionavimas kaimo kasdienybėje. Aiškinamasi, kaip keitėsi valstiečių požiūris į savivaldos sistemą. Išryškinami savivaldos skirtumai Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijose. Savivaldos sistemos poveikis lietuvių valstiečių gyvenimui buvo dviprasmis. Viena vertus, sistema įnešė modernių naujovių į kaimo žmogaus gyvenimą, tokių kaip biurokratija ir teisinės viešųjų reikalų tvarkymo procedūros, kita vertus, ta pati sistema konservavo bendruomeninį valstiečių mentalitetą, sudarydama prielaidas savivaldos institucijoms riboti pavienių narių laisvę keisti gyvenamąją vietą ir veiklą. Suvalkijoje savivalda buvo neluominė, todėl sudarė palankesnes sąlygas valstietijai modernizuoti. Reikšminiai žodžiai: Rusijos imperija, lietuviai valstiečiai, valsčiaus savivalda, savivaldos poveikis. [Iš leidinio]

ENThe purpose of this article is to examine the influence of the peasant self-government system, which had been functioning in Vilna and Kovno Governorates since the abolition of serfdom in 1861 (in Suwałki Governorate – since the land reform of 1864) up to the First World War, on the Lithuanian peasant life. The functioning of different self-government structures in the daily life is characterised. The article specifies changes in the peasant opinion towards the system. The essential differences between the peasant self-government regulations in Vilna, Kovno and Suwałki Governorates are highlighted. The effects of the system on the Lithuanian peasant life were ambiguous. On the one hand, it brought some novelties to the country, such as a bureaucracy and a regular management of public affairs. On the other hand, it conserved the communal mentality of peasantry by creating legal conditions for the collegial self-government institutions to restrict the freedom of community members to change their place of living and occupation. The peasant self-government in Suwałki was not based on the estates of the realm, thus it provided better circumstances for the modernisation of peasantry. Keywords: Russian Empire, Lithuanian peasants, peasant self-government, influence of self-government. [From the publication]

• Administraciniai pertvarkymai Užnemunėje (1795-1915 m.) / Antanas Šenavičius, Vainius Smalskys. Viešoji politika ir administravimas. 2009, Nr. 28, p. 99-106.
• Didysis Vilniaus Seimas / Egidijus Motieka ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 360 p.
• Gyvenimo etnografija: vietos, struktūros ir laikas : besikeičianti Lietuva XX amžiuje / Auksuolė Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. 644 p.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1, Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia / Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Rinktiniai raštai / Jonas Vitartas. T. 1 / sudarė Auksuolė Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2017. 383 p.
• Trys lietuvių tautos pagrindai : iš atsiminimų / Juozas Stakauskas ; parengė Gediminas Rudis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 362 p.