The Value of plurilingualism or what factors affect the development of plurilingual competences

LTVargu ar yra žmonių, niekada nesimokiusių kitos kalbos. Vieni galėtų pasidalyti liūdna, kiti – džiaugsminga kalbų mokymosi patirtimi, treti galbūt prisimintų akimirkas, kai iš nevilties norėjosi „nusigraužti nagus“, nes dėl reikiamos kalbos žinių trūkumo iš rankų išslydo karjeros galimybė. Daugelis svarsto, ar yra tinkamiausias amžius mokytis naujos kalbos ir ar geriausia mokytis vaikystėje. Atsižvelgiant į šiuos dažnai užduodamus klausimus straipsnyje daroma išvada, kad pradinis kitos kalbos mokymasis ankstyvame amžiuje neabejotinai yra sėkmės garantas įgyti gerų komunikacinių gebėjimų bei suteikia daugybę kitų privalumų, bet brandesnio amžiaus žmonės taip pat gali mokytis kitos kalbos. Mokantis vyresniame amžiuje didelę įtaką turi motyvacija ir pasirinkta metodika, tačiau aktyvi daugiakalbė patirtis neabejotinai yra labai vertinga. Metodologiniu požiūriu šio konceptualaus straipsnio atsiradimą paskatino konferencijos diskusija bei empiriniai duomenys, paremti ankstesnių ilgamečių tyrimų ir tarptautinių projektų. Straipsniu mėginama inicijuoti tolesnes studijas, kurios giliau išanalizuotų veiksnius, turinčius teigiamą poveikį sėkmingam daugiakalbių kompetencijų plėtojimui; kartu tai yra bandymas parodyti visapusišką daugiakalbystės vertę. Pagrindinės sąvokos: daugiakalbystė; daugiakalbės kompetencijos plėtojimas; kalbų mokymas(is); integruotas dalyko ir kalbos mokymasis (IDKM); kritinio laikotarpio hipotezė (KLH). [Iš leidinio]

ENIt is hardly possible to find a person who has never been faced with a challenge of learning another language. If asked, some would share their frommiserable-to-jubilant experiences of language learning at school, others would disclose the nail-biting moments of despair when a career chance just slipped from their hands due to the lack of the required language competences, whereas many would question if there is the best age to start learning a new language and if it should necessarily be one’s childhood. Having considered such popular queries as above, the present article has come to a conclusion that the early initial age of learning another language, while undeniably adds to the success of gaining good communicative competences and generates plenty of other benefits, does not deprive a person of a possibility to master a language in a mature age. Learning a language in adulthood, nevertheless, is more sensitive to the motivational and methodological decisions, but the benefits reaped from active plurilingual practices in the elderly age prove to be highly valuable. From a methodological perspective, it is a conceptual article inspired by a conference discussion1 and drawn on empirical evidence from previous relevant inquiries, longitudinal studies and international research projects. As such, the article is an attempt to pass the relay baton to further studies into the factors that have an impact on the successful development of plurilingual competences and add to the overall value of plurilingualism. Keywords: plurilingualism; plurilingual competence development; language learning and teaching; content and language integrated learning (CLIL); critical period hypothesis (CPH). [From the publication]

• IDKM diegimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose : atvejo analizė / Vilma Bijeikienė, Daiva Pundziuvienė. Santalka: filologija, edukologija. 2015, t. 23, Nr. 1, p. 1-13.
• Perspectives in legal English in-service education : needs analysis in Lithuanian context / Edita Bartnikaitė, Vilma Bijeikienė. Studies in logic, grammar and rhetoric. 2017, 49, 1, p. 21-35.