Laiko ribojimo poveikis sprendimui nusikalsti

LTDvejopo informacijos apdorojimo prieiga taikoma tiek kognityviosios psichologijos, tiek kriminalinio elgesio tyrimų srityje, tačiau iki šiol nėra aišku, kaip sąveikauja pirmo (automatiniai, intuityvūs) ir antro (racionalūs, analitiniai) tipo procesai priimant kriminalinius sprendimus, susijusius su konkretaus nusikaltimo padarymu, ir kaip tam tikros aplinkybės (pvz., laikas, emociniai išgyvenimai) lemia vieno ar kito tipo procesų vyravimą. Šio tyrimo tikslas – atskleisti sprendimų, susijusių su sukčiavimu, ypatumus priklausomai nuo laiko, skirto situacijai įvertinti. Siekta atsakyti į šiuos klausimus: (1) koks yra sprendimų, susijusių su sukčiavimu, pobūdis esant ribotam ir neribotam laikui; (2) kokie veiksniai prognozuoja tyrimo dalyvių sprendimą dėl situacijos veikėjo sutikimo / atsisakymo nusikalsti. Buvo taikoma eksperimentinė strategija su kartotinių matavimų schema. Eksperimente matuoti šie kintamieji: priklausomas kintamasis – sprendimas imtis nusikalstamos veikos, nepriklausomas kintamasis – laikas, skirtas situacijai įvertinti (ribotas, neribotas). Iš viso sudarytos dvi eksperimentinės grupės ir kontrolinė grupė. Tyrime dalyvavo 67 pilnamečiai vyrai (Mamžius = 38,7 m., SD = 9,6 m.), bent kartą teisti ir atliekantys laisvės atėmimo bausmę. Visi tyrimo dalyviai nagrinėjo su sukčiavimu susijusias situacijas esant ribotam ir neribotam laikui, skirtam joms įvertinti, ir sprendė dėl situacijos veikėjo sutikimo / atsisakymo nusikalsti (padaryti nusikaltimą). Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime. Tiek ribojant, tiek neribojant laiką, skirtą situacijai įvertinti, vyravo sprendimas, kad situacijos veikėjas nusikals.Atlikta regresinė analizė atskleidė, kad „nusikaltimo naudos“ įvertinimas nepriklausomai nuo laiko, skirto situacijai vertinti, prognozavo sprendimą, kad situacijos veikėjas nusikals. Tačiau sprendimo, kad situacijos veikėjas atsisakys nusikalsti, prognostiniai veiksniai skiriasi priklausomai nuo laiko, skirto situacijai įvertinti. Esant ribotam laikui tyrimo dalyvių didesnis įsitikinimas savo sprendimu prognozavo sprendimą, kad situacijos veikėjas atsisakys daryti nusikaltimą. O esant neribotam laikui numatoma didesnė nusikaltimo išaiškinimo tikimybė prognozavo tyrimo dalyvių sprendimą, kad situacijos veikėjas atsisakys daryti nusikaltimą. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad ribojant laiką, skirtą situacijai įvertinti, daromas reikšmingas poveikis informacijai apdoroti ir sprendimams. Ribotas laikas situacijai vertinti ir sprendimui priimti susijęs su pirmo tipo procesų vyravimu ir antro tipo procesų slopinimu. Ilgesnis laikas situacijai vertinti ir sprendimui priimti yra susijęs su antro tipo procesų aktyvinimu ir tikėtinų nusikaltimo padarinių įvertinimu ilgalaikėje perspektyvoje. Pagrindiniai žodžiai: sprendimas nusikalsti, laiko ribojimas, dvejopas informacijos apdorojimas. [Iš leidinio]

ENDual-process theories dominate in both cognitive psychology and criminal behaviour research. However, still not clear how Type 1 (automatic, intuitive) and Type 2 (rational, analytical) processes interact in criminal decision-making related to the commission of a specific crime and how given circumstances (e.g., time and emotional experiences) determine the predominance of Type 1 or Type 2 processes. The current study aimed to reveal the characteristics of decisions related to fraud depending on the time spent assessing the situation. The following questions were sought to be answered: (1) what is the nature of fraud-related decisions under time pressure and unlimited-time conditions; (2) what factors predict participants’ decisions regarding the actor’s consent or refusal to commit the crime? In this study, a repeated measures design was used. The following variables were measured: dependent variable – the decision to commit a crime, independent variable – the time spent assessing the situation (limited, unlimited). A total of 67 imprisoned adult men (Mage= 38.7 years, SD = 9.6) participated in the study – in one control and two experimental groups. All participants examined fraud scenarios under time pressure and unlimited time conditions for their evaluation and decided on the consent or refusal of the actor of the vignette to commit the crime. The research was carried out in the Vilnius prison of the Lithuanian Prison Service. Both under time pressure and unlimited time conditions, a decision that the actor of the situation would commit a crime dominated. The performed regression analysis revealed that the evaluation of the benefits of the crime predicted the decision that the actor of the vignette would commit a crime regardless of experimental conditions.However, the prognostic factors for deciding that a situational actor will abstain from committing a crime differ depending on the time taken to evaluate the situation. Under time pressure, participants’ greater confidence in their decision predicted the decision that the actor would refuse to commit the crime. Meanwhile, in the case of unlimited time, the expected higher probability of crime-solving predicted the choice that the actor would refuse to commit the crime. The results of this study confirm that time spent assessing a situation significantly affects information processing and decision-making. Time pressure is associated with the predominance of Type 1 processes and suppression of Type 2 processes. A longer time to assess the situation and decide is related to the activation of Type 2 processes and the evaluation of the likely consequences of the crime in the long term. Keywords: criminal decision-making, time pressure, dual-process. [From the publication]

• Socialinės informacijos apdorojimas ir nusikalstamas elgesys : disertacija / Viktorija Tarozienė. Vilnius, 2011. 214 p.
• Teistų ir neteistų vyrų socialinės informacijos apdorojimas pateikiant greitą ir lėtą atsaką nevienareikšmiškose socialinėse situacijose / Andrius Lošakevičius. Psichologija. 2015, t. 52, p. 51-76.