Neįvykęs antrasis Žalgiris

LTDažnai sakoma, kad 1410 m. liepos 15 d. vykęs Žalgirio mūšis buvo lemiama pergalė prieš kryžiuočius. Po jo Vokiečių ordinas nebeatgavo savo galybės, prasidėjo jo nuosmukio laikotarpis. Lietuva jau galėjo atsikvėpti - dingo du šimtmečius ją varginusi grėsmė. Taip Žalgirio mūšio reikšmė vertinama iš šimtmečių perspektyvos, tačiau ar taip šį mūšį suvokė ir amžininkai? Ar jie tikrai lengviau atsikvėpė, laikė kovą baigta ir nebematė grėsmės? 1409-1411 m. Lietuvos ir Lenkijos karas prieš Vokiečių ordiną, kurio kulminacija buvo Žalgirio mūšis, baigėsi Torunės taika. Tačiau Torunės taika nebuvo tikroji viso karo pabaiga. Po trumpo ir įtempto 1411-1414 m. taikos periodo vyko naujas 1414-1422 m. karas ir tik jį užbaigusi Melno taika iš tiesų padėjo tašką bendroje Lietuvos ir Lenkijos kovoje prieš Vokiečių ordiną. Žalgirio mūšio istoriografija paprastai apsiriboja situacijos iki 1411 m. analize, t. y. iki Torunės taikos sutarties ir artimiausių mėnesių po jos, o kartais joje apskritai aptariami tik 1410 m. įvykiai3. Suprantama, vėlesni įvykiai analizuoti ne vienoje studijoje, skirtoje platesniam laikotarpiui, tačiau čia vyrauja atskiros temos (santykiai su Zigmantu Liuksemburgiečiu, diplomatinė kova dėl Žemaitijos ribų, Horodlės unija ir pan.). Šiuo atveju pasigilinsime į konkretų laikotarpį - 1411-1414 metus. Tai yra laikotarpis nuo Torunės taikos iki karo veiksmų atsinaujinimo. Tyrimo objektas bus perėjimas nuo vieno prie kito karo etapo ir į to meto įvykius pažvelgsime būtent šiuo aspektu. Kas buvo šis trumpas taikos periodas - bandymas išsaugoti taiką ar pasiruošimas naujam karui? Kas siekė karo atnaujinimo ir ko buvo tikimasi iš šio naujo karo? Tai - klausimai, į kuriuos ieškosime atsakymo. [Iš straipsnio, p. 40]

ENThe war between the years of 1409 and 1411, with Lithuania and Poland on the one side, and the Teutonic Order on the other, ended with the signing of the Peace Treaty of Thorn on February 1,1411 - a conclusion which satisfied neither of the conflicting parties. Poland was the most disappointed, whereas the military might of the Teutonic Order was destroyed, leaving it with no political will to embark into a new war. In fact, Heinrich von Plauen, the warmonger Grand Master of the Teutonic Order, was deposed in 1413 for his attempt to resume the warfare. Meanwhile, Poland and Lithuania, namely their rulers Jogaila and Vytautas, were diligently preparing for a new war with the Teutonic Order from the year of 1411; they were making alliances with all their neighbours and in 1412 even succeeded in winning over King Sigismund of Hungary and the Romans, formerly the most powerful ally of the Teutonic Order. For two years, Jogaila entrusted him the right to perform as an arbiter over all the territorial and other disputes with the Teutonic Order. The arbitrary ruling was expected to be favourable, as King Sigismund's procurator Benedict of Makra, who was sent to investigate the case on site, was evidently sympathetic to Lithuania and Poland. Nevertheless, King Sigismund failed to issue the arbitrary ruling before the deadline of 1414. Following this, Jogaila and Vytautas decided to go into an open war.Poland had the most extensive claims towards the territories of the Teutonic Order: it sought to reclaim Pomerania and the Lands of Kulm and Michałow. Lithuania sought to amend the provision of the Peace Treaty of Thorn, stating that Samogitia was returned to Lithuania only temporarily; it also aimed to extend the boundaries of Samotitia as far as possible, even including Memel (Klaipeda) therein. From July to October of 1414, Polish and Lithuanian armies invaded Prussia once again. The forces of the allies were as big as in 1410. In the beginning, Jogaila and Vytautas hoped to easily defeat the Teutonic Knights and implement all of their territorial claims. They refused smaller surrenders offered by the Order. However, the Polish and Lithuanian armies failed to take over the Teutonic castles, whereas the Order managed to avoid being drawn into an open battle. Ultimately, on October 7, 1414, due to the shortage of food and diseases, Vytautas and Jogaila were forced to make a truce for two years, practically without any territorial gains. Therefore, the second Battle of Grunwald, which was expected to boost the rather modest results of the first great victory, never happened. Instead, the second stage of the war began: it was slow and frequently interrupted, lasting until 1422. [From the publication]

• Dzieje stosunków polsko-litewskich : od czasów najdawniejszych do współczesności / Grzegorz Błaszczyk. Poznań : Wydawnictwo Naukowe UAM, 1998-. 3 kn.
• Klaipėdos kraštas: geografinė aprėptis ir susiformavimo istorija / Tomas Baranauskas. Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus / sudarytoja Audronė Bliujienė. Klaipėda: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2018. P. 15-30.
• Lietuvos istorija iki 1795 metų / Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius. Vilnius : Varnas, 2000. 381 p.
• Vokiečių ordinas : dvylika jo istorijos skyrių / Hartmut Boockmann ; iš vokiečių kalbos vertė Alvydas Nikžentaitis. Vilnius : Aidai, 2003. 295 p.
• Žalgirio mūšis / Mečislovas Jučas. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus : 2009. 127 p.
• Žalgiris ir kas po jo : Lietuva, Lenkija ir Vokiečių ordinas - nemirtingumo beieškant / William Urban ; iš anglų kalbos vertė Ovidijus Stokys ir Aldona Matulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 543 p., 1 žml. lap.
• Žemaitijos krikštas: christianizacijos procesas XV-XVII amžiuje / Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 370 p.