Miesto atminties istoriniai sluoksniai ir ženklai: Plungės atvejis

LTKol kas paminklomanija, įprasminant atminties kultūrą, Plungės dar nėra ištikusi, o savitam atminties kultūros tapatumui formuoti galimi įvairūs scenarijai. Svarbiausia - aiški vizija, ne formalus, o originalus požiūris ir diskusija su visuomene. Atsilaikius ar susilaikius nuo viešosios erdvės „užpildymo“ monumentaliais atminties kultūros ženklais, randasi erdvė kitokiai atminties įprasminimo strategijai. Visiems žinoma, kad tradiciniai paminklai orientuoti į praeitį, o ne į dabartį ar ateitį; „granito estetika“ seniai netekusi aktualumo. Pravartu būtų atlikti tyrimą apie miesto gyventojų lūkesčius. Tai aktualu ne tik Plungei, bet ir daugeliui kitų Lietuvos miestų. Manau, nepagrįstai nuvertinamas visuomenės sąmoningumas, pasirengimas diskusijoms ir alternatyvesnių, unikalesnių meno kūrinių viešojoje erdvėje atsiradimui. [Iš straipsnio, p. 236]

ENThe paper analyses the notion of the collective memorial culture, and presents a study of its signs (in the form of memorials, monuments and sculptures) using the town of Plungė as a case study. It opens with a discussion of the memorial culture and the way it is manifested in public spaces. The paper analyses newly created signs and those from earlier epochs, including some that have not survived. The practice of preserving the memorial culture and its visual manifestation, in the form of sculptures, monuments and memorials, is often socially controversial. The second part of the paper discusses how conflicts normally arise not so much over artistic practices, but over the aesthetic and social values of ethnic, national, generational and other social groups. Furthermore, a large part of society no longer finds traditional ways of memorialisation meaningful enough. In other words, regardless of the political regime (authoritarian, totalitarian or democratic), it is almost impossible to avoid the conflicting aspect of memorialisation, because the public space is a ‘meeting ground’ for many social groups with their own interests and needs. In the third part, the paper focuses on the question of (urban) identity, while supporting the thesis that ‘what is characteristic is also necessary.’ It concludes by arguing that inclusive public discussions and clarity of vision and originality, rather than taking a formal approach, are key factors in the formation of the urban identity. [From the publication]

• Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse: 20 a. pirma pusė / Rasa Antanavičiūtė. Vilnius : Lapas, 2019. 438 p.
• Miestas ir miestiečiai: kultūrinė atmintis ir tapatumas / Vytautas Rubavičius. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, t. 71, p. 111-125.
• Miesto viešųjų erdvių sistemos samprata ir formavimo modeliai / Tomas Grunskis. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, t. 71, p. 127-138.
• Nacionalinis pasakojimas versus lokalios istorijos : kultūrinės atminties raiška Lietuvos provincijoje / Rasa Čepaitienė. Atminties daugiasluoksniškumas : miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 229-264, 580-581.