(Ne)atpažintas Jono Jablonskio vaidmuo lituanistikoje

LTNė vienas kitas kalbininkas nesulaukė tokio jvertinimo ir pripažinimo kaip Jonas Jablonskis. Tai liudija ir jam pastatytų paminklų gausa. Jo vardu Lietuvoje pavadinta ne viena gatvė ir ne viena mokykla. Tačiau kiekvienas istorinis laikotarpis pateikia savų vertinimų. Kuo labiau didžiosios asmenybės per laiko tėkmę nuo mūsų tolsta, tuo svarbiau bent kartkartėmis nuo jų gyvenimo ir darbų nušluostyti užmiršimo dulkes, kritiškai įvertinti visuomenėje ir mokykloje įsigalėjusius stereotipus ir klišes. Tokį matau ir šio straipsnio tikslą. Galbūt labai išsamios ir sistemiškos imagologinės rekonstrukcijos kada nors sulauks visa kalbinė ir visuomeninė J. Jablonskio veikla, tačiau iki šiol kliaujamasi tik paskirų, kad ir naujų ar mažai girdėtų faktų iš jo gyvenimo ir veiklos skelbimu. Tačiau gilinantis tik į paskirus J. Jablonskio gyvenimo faktus ir darbus, nesunku įsitikinti, kad ir šios paieškos neatsiejamos nuo platesnių istorinių ir sociokultūrinių diskursų. Straipsnyje remiamasi pirminiais ir antriniais šaltiniais: J. Jablonskio ir jam rašytais laiškais, amžininkų ir mokinių atsiminimais, Juozo Balčikonio sudarytais J. Jablonskio raštais, Arnoldo Piročkino monografijomis ir kitų kalbininkų darbais. Dėl palyginti ribotos apimties nepretenduota aprėpti visos prieinamos medžiagos - remtasi tik ta, kuri kiek galima ryškiau iliustruoja sisteminį straipsnio autorės požiūrį į kalbinę J. Jablonskio veiklą tam tikrame sociokultūriniame diskurse. [Iš straipsnio, p. 16]

• Atsiminimai apie Joną Jablonskį : šaltiniai / sudarytojos Giedrė Čepaitienė, Lionė Lapinskienė. Vilnius : Gimtasis žodis, 2010. 470 p.
• Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai. D. 1, Ikitarmėtyrinis laikotarpis. Lietuvių tarmėtyros pradžia: tarmių skyrimas, tyrimų perspektyvų užuomazgos ir jų tipai / Danguolė Mikulėnienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. 319 p.