LTStraipsnyje analizuojama patirtinio ugdymo nauda ikimokykliniame amžiuje. Naujajame Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, įsigaliojusiam nuo 2011 m. liepos 1 d. teigiama, jog „ikimokyklinio ugdymo paskirtispadėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius" (II skirsnio 7 straipsnio 1 poskyris), o tai turi būti daroma vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu (2005) parengta ikimokyklinio ugdymo programa (programos rengiamos individualiai kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje). Patirtinio ugdymo metu išsiugdytos kompetencijos padeda žmogui ateityje lengviau susirasti vietą kintančiame pasaulyje, sėkmingai jame veikti, gerai jaustis ir būti laimingam. Tikslas: Išsiaiškinti patirtinio ugdymo naudą ikimokykliniame amžiuje. Uždaviniai: 1. Išskirti svarbiausias kompetencijas, kurios turi didžiausią poveikį vaiko patirtiniam ugdymui. 2. Pateikti atliktus eksperimentus ir tyrinėjimus kompetencijų srityse. Patirtinis ugdymas puikiai atliepia visas esmines šiuolaikinio ikimokyklinio ugdymo (si) organizavimo nuostatas ir labai siejasi su kitomis šiandien aktualiomis ugdymo (si) strategijomis, tokiomis kaip ugdymasis bendradarbiaujant, reflektyvus, įrodymais grįstas, autentiškas, probleminis ugdymas. Vaikų patirtiniam ugdymui didžiausią reikšmę turi pažintinė ir kalbinė kompetencijos, nes tai priimtiniausias būdas tenkinti ugdytinio smalsumą, formuoti socialinius įgūdžius ir ugdyti kitas jo gyvenimui reikalingas kompetencijas. Atlikus eksperimentus ir tyrinėjimus pasireiškė vaikų aktyvumas, žingeidumas, pasitikėjimas savo jėgomis. Prasminiai žodžiai: patirtinis ugdymas, žingeidumas, ikimokyklinis amžius.
ENLR Education Law (July 1, 2011) declares that "the aim of preschool education is to help a child to meet his/her natural, cultural, ethnical, social and cognitive requirements" (II clause, 1s t section in 7t h chapter). This can be implemented only applying a particular programme for preschool education prepared with the reference to the document of criteria for such programmes (each institution of preschool education prepares the programme individually). Competencies that are acquired during experiential learning help people to find the right place in the changing world, to function effectively and to be happy. The aim of the paper is to explore advantages of experiential learning in preschool education. Objectives of a research: to identify the main competencies in experiential learning and to present the results of a research. Experiential learning perfectly contributes to the main requirements of modern preschool education and relates the relevant education strategies: collaboration, reflection, authenticity and evidencebased practice. Cognitive and linguistic competencies are the most significant ones in experiential child learning. This type of learning is an acceptable way to meet such requirements as curiosity and to develop social skills, other practical competencies. Results of the research showed that children were active, curious and confident during experiential learning. Keywords: experiential learning, curiosity, preschool education.