Piligriminės kelionės į Vilniaus (Verkių) Kalvarijas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Title:
Piligriminės kelionės į Vilniaus (Verkių) Kalvarijas
Alternative Title:
Pilgrimages to the Calvaries of Vilnius (Verkiai)
Keywords:
LT
19 amžius; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Kalvarija; Lietuva (Lithuania); Religinis menas / Religious art; Liaudies kultūra / Folk culture.
Summary / Abstract:

LTAnkstyviausia žinia apie procesiją iš Vilniaus į Verkių Kalvarijas mus pasiekė iš 1664 m. - tų metų balandžio 11 d., Didįjį penktadienį, Kalvarijų steigėjas vyskupas Jurgis Bialozoras vadovavo procesijai iš Vilniaus į Verkius, jis ragino vilniečius iš visų bažnyčių po rytinių pamaldų prisijungti prie eisenos1. Nuo 1669 m., kai Kalvarijos buvo perduotos Vilniaus Šv. Dvasios vienuolynui, dominikonai buvo įpareigoti per visas Šv. Kryžiaus šventes organizuoti iškilmingą procesiją iš Šv. Dvasios bažnyčios Vilniuje į Kalvarijas, taip pat kartą per metus apeiti Sopulingosios Dievo Motinos takelius, būtinai dalyvaujant ir prie Šv. Dvasios bažnyčios veikusiai Šv. Rožinio arkibrolijai. Atrodo, greitai procesijas rengti pradėjo ir prie kitų bažnyčių veikusios brolijos, pavyzdžiui, žinome, kad nuo 1670 m. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios Škaplieriaus arkibrolija Kalvarijas kasmet lankydavo du kartus - Šv. Kryžiaus atradimo dieną (gegužės 3 d.) ir per Šv. Kryžiaus išaukštinimo iškilmę (rugsėjo 14 d.). Procesijose buvo nešami kryžiai, vėliavos, procesijų altorėliai, maldininkus lydėdavo muzikantai (trimitininkai, būgnininkai). Pamažu piligrimų geografija platėjo, xix a. viduryje į Vilniaus Kalvarijas išsirengdavo maldininkai ir iš tolimų parapijų, atvykdavo ne tik iš Vilniaus vyskupijos, bet ir iš Žemaitijos, netgi Lenkijos. Kiekvienas kaimas sudarydavo atskirą grupę. Pasak amžininkų liudijimų, tokie piligrimų žygiai nebuvo lengvi, valstiečiai eidavo pėsčiomis, neretai nešdamiesi maišeliuose tik duonos, nakvodami ant pakelės samanų. [Iš teksto, p. 17]

ENThe earliest known-to-us mention of a devotional procession from Vilnius to the Calvaries at Verkiai has reached us from the year 1664, when on April 11, Good Friday of that year, the founder of the Way of the Cross, Bishop Georgius Biallozor led the procession from Vilnius to Verkiai, urging also other Vilnius citizens to join the procession from all the churches after their morning Mass. Since 1669, when the Stations of the Cross at Kalvarija passed into the guardianship of the Convent of the Holy Spirit in Vilnius, the Dominican friars were obliged to hold, on all of the feasts of the Holy Cross, a solemn procession from the Church of the Holy Spirit to the Calvaries. Once a year they were to perform a devotional practice of following the Ways of the Lady of Sorrows necessarily together with the Brotherhood of St Rosary at the Church of the Holy Spirit. It seems that the brotherhoods active at other churches also started leading their own processions, for instance, we know that since 1670, the Scapular Archbrotherhood at the Church of All Saints in Vilnius visited the Stations of the Cross twice a year, on the feast of the Invention of the Cross, May 3, and on the feast of the Exaltation of the Cross, on September 14. They carried crosses, banners, processional altars, and had musicians, trumpeters and drummers, to accompany the procession of the faithful. Gradually the geography of pilgrims expanded, and in the mid-i8th century the pious arriving to Vilnius Calvary included those from remote parishes, and from outside of the Diocese of Vilnius, also from Samogitia, and even Poland. Every village formed their own group. According to contemporaries’ testimonies, such pilgrimages were nothing easy, peasants walked on foot, often carrying only bread supplies and sleeping at night on roadside moss. [Extract, p. 23]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/101022
Updated:
2023-05-12 16:59:34
Metrics:
Views: 9
Export: