Wyznaczniki regionalizmu w zbiorze opowiadań Heleny Romer-Ochenkowskiej „Tutejsi“ (1931)

LTTyrimo objektas – Helenos Romer-Ochenkowskos (1875–1947) apsakymų rinkinys 'Tutejsi' (Varšuva 1931). Tai trečioji žymios Vilniaus rašytojos, poetės ir žurnalistės apsakymų serija regionalizmo tematika. Pasakojimų veikėjai – vietiniai Lietuvos ir Baltarusijos pasienio gyventojai, įvairių tautybių (lenkų, baltarusių, lietuvių, žydų) ir įvairių socialinių sluoksnių atstovai (turtingi ir neturtingi bajorai, valstiečiai, valdininkai). Veiksmas vyksta Pirmojo pasaulinio karo metais ir tarpukariu, kai dalis Lietuvos ir Baltarusijos teritorijų tapo Antrosios Lenkijos Respublikos dalimi. Vietiniai pasienio gyventojai yra rodomi priešprieša „svetimiesiems“ – vokiečių kariams ir buvusiems Rusijos pareigūnams bei dvasininkams. 'Tutejsi' apsakymų ciklo analizė rodo, kad svarbiausias regioniškumą lemiantis veiksnys yra kalbinis išskirtinumas. Herojų kalboje yra regionalizmų ir dialektizmų, būdingų Šiaurės pasienio lenkų kalbai. Remdamiesi kognityvinės kalbotyros metodika, straipsnio autoriai išskyrė keletą kitų regionalizmui būdingų sąvokų, tokių kaip: lokali teritorija / patriotizmas; kraštovaizdis; papročiai / tradicijos; žaidimai / dainos; kostiumai. Tyrimo rezultatai patvirtina mokslininkų nuomonės, kad pasienio gyventojai linkę deklaruotis „vietiniais“ ir išlaikyti savo atskirumo jausmą, teisingumą. Reikšminiai žodžiai: regionalizmas, Helena Romer-Ochenkowska, vietiškumas, XX a. [Iš leidinio]

ENThe object of research is a collection of short stories by Helena Romer-Ochenkowska (1875–1947) titled Tutejsi (Warsaw 1931). It is the third series of short stories by a famous Vilnius writer, poet and journalist, which is devoted to regional issues. The protagonists of the stories are native inhabitants of the Lithuanian-Belarusian border, people of different nationalities (Poles, Belarusians, Lithuanians, Jews) and of various origins (wealthy and poor nobility, peasants, officials). The stories takes place during the years of World War I and in the interwar period, when some of the Lithuanian-Belarusian territories became part of the Second Polish Republic. The indigenous people of the borderland were shown in opposition to “strangers” – German soldiers and former Russian officials and clergy. The most important determinant of regionalism, as exemplified by the collection of Tutejsi stories, is linguistic distinctiveness, visible in the author’s narrative and in the characters’ individualized language. There are regionalisms and dialectisms in the language of the heroes typical of the North-Borderlands Polish language. Based on the methodology of cognitive linguistics, the authors of the article also distinguished several other concepts that characterize regionalism, which are: local territory / patriotism; landscape; customs / traditions; games / songs; costumes. The results of the research confirm the correctness of the scholars’ opinion that people of the borderland tend to position themselves as locals and maintain a sense of their own separateness. Keywords: regionalism, Helena Romer-Ochenkowska, locality, 20th century. [From the publication]