Akustinė lietuvių ir latvių kalbų kirčio struktūra: žvalgomasis tyrimas

LTTipologiniai ryšiai yra vienas kalbinių universalijų atspindžių. Reikia pasakyti, kad į baltų kalbų prozodines sistemas, jų fonetinę bazę, šiuo rakursu kol kas žvelgta pernelyg fragmentiškai. Viso to pasekmė – iš pirmo žvilgsnio gana didelė kalbinė diferenciacija, suponuojanti, kad kone kiekvieno didesnio tarminio ploto fonetinis prozodinių elementų pavidalas yra unikalus. Šiame straipsnyje ši realija bandoma verifikuoti lyginamąja akustine lietuvių ir latvių bendrinių kalbų kirčio analize. Kadangi šiuo metu vyraujanti fonetinio kirčio kompleksiškumo samprata palieka gana daug erdvės interpretacijai, kryptingesnio klausimo sprendimo ieškoma naujomis metodologinėmis priemonėmis. Keliama prielaida, kad kirtis galėtų būti prozodinis veiksnys, sąlygojantis tarpskiemeninius tono (platesne prasme – garso) kontrolės, interpretuojamos per F0 vidutinio lygio, F0 diapazono ir F0 pagreičio išvestinės santykių prizmę, skirtumus. Tyrimo duomenys atskleidė, kad tarp lietuvių ir latvių kalbų kirčio šiuo požiūriu yra daugiau panašumų nei skirtumų. Raktažodžiai: kirtis, tono kontrolė, lietuvių kalba, latvių kalba, lyginamoji analizė. [Leidėjo anotacija]

ENIn Baltic prosody, there are several questions that remain to be answered from a phonetic point of view. The main problem concerns the phonetic interaction of prosodic elements. In long stressed syllables, for example, word stress, syllable accents, and intonation are all simultaneously produced. For this reason, it is important to understand the pattern by which the phonetic correlates of prosodemes are separated and combined at the same time. These questions have not yet been fully answered, so there is a risk that acoustic data and its links with prosodic elements may be misinterpreted to some extent. However, new facts discovered during this analysis could improve our overall understanding of the typology of prosodic systems in Baltic languages. To this end, a comparative analysis of the acoustic structure of Lithuanian and Latvian word stress was conducted. The results show that the acoustic effect of word stress can be achieved through sound control. In this sense, F0 dynamics are of the greatest interest, because they generally reflect the efficiency with which expiratory energy is transformed into acoustic energy. It can be assumed that the inertia level of intrasyllabic F0 change correlates with sound control. A clear clusterization of F0 range, F0 mean, and F0 jerk parameters in a 3D scatterplot provides strong evidence in favor of this concept. Finally, we can conclude that the acoustic structures of Lithuanian and Latvian word stresses follow the same pattern: stressed syllables are pronounced with higher pitch control compared to postfocal final syllables. Keywords: word stress, sound control, Lithuanian, Latvian, comparative analysis. [From the publication]

• F0 in Lithuanian: the indicator of stress, syllable accent, or intonation? / Asta Kazlauskienė, Regina Sabonytė. Human language technologies - the Baltic perspective : proceedings of the eighth international conference Baltic HLT 2018 / edited by Kadri Muischnek, Kaili Müürisep. Amsterdam: IOS Press, 2018. P. 55-62.
• Intonacijos įtaka akustinei priegaidžių raiškai: eksperimentinis Latvių bendrinės kalbos tyrimas / Evaldas Švageris. Baltistica. 2020, t. 55, Nr. 1, p. 119-157.
• Pietų aukštaičių vokalizmo ir prozodijos bruožai / Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2004. 295 p.
• Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas / Daiva Atkočaitytė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. 220 p.
• Rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologija : disertacija / Jurgita Jaroslavienė. Vilnius, 2010. 303 p.
• Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas / Rima Bacevičiūtė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 247 p.