LTStraipsnyje aptariamas ikimokyklinio amžiaus vaikų patiriamų baimių reiškinys. Baimės ikimokykliniame amžiuje – aktualus reiškinys, su kuriuo susiduria šeimos ir ugdymo įstaigos. Įvairios baimės būdingos vaikams nuo ankstyvojo amžiaus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai susiduria su daugybe nežinomų asmenų, gyvūnų, situacijų ir tai iššaukia įvairius nesusipratimus, iššaukiančius baimes. Jei šiai problemai neskiriamas dėmesys, vaiko baimės gali kelti rimtų iššūkių jo socializacijai bei tolimesnei veiklai. Jei ikimokyklinio mažiaus vaikų baimėms neskiriamas tinkamas dėmesys, tokios baimės vėliau persekioja vaikus mokykliniame amžiuje bei jau suaugus. Baimių įveikimas susijęs su šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimu, ugdymo šeimoje ir ugdymo įstaigoje tęstinumu, šeimos ir ugdytojų pedagogine kompetencija. Jei šeimoje ir ugdymo įstaigoje kuriamos palankios aplinkos, vyrauja bendradarbiavimo kultūra, daugelis vaikiškų baimių praeina savaime, nepalikdamos pasekmių vaiko sąmonėje, elgesyje, emocijose. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas: kokias baimes patiria ikimokyklinio amžiaus vaikai ir kokios baimių mažinimo galimybės ikimokykliniame amžiuje.Tyrimo tikslas: atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų patiriamas baimes ir jų mažinimo galimybes. Tyrimo uždaviniai: pagrįsti baimės reiškinį ikimokykliniame amžiuje; nustatyti tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus ir jų vaikų nuomonę apie patiriamas baimes; atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų baimes mažinančias galimybes. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu, apklausa žodžiu; duomenų apdorojimo metodai - aprašomoji statistika bei aprašomoji turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatai: ikimokyklinio amžiaus vaikų baimės yra specifinės, susijusios su vaiko amžiumi ir patirtimi. Laikui bėgant daugelis baimių savaime išnyksta. Intensyvias baimes patiriantys vaikai tampa agresyvūs, pikti, nesusikaupia ugdomosioms veikloms. Baimių įveikimą ikimokykliniame amžiuje skatina artimi santykiai šeimoje, galimybė išsikalbėti, bendra veikla su kitais vaikais, artimaisiais, pedagoginė pagalba, dienos ritmo laikymasis, žaidimų metodo taikymas, tinkamų pasakų konkrečiam atvejui parinkimas, sekimas, inscenizavimas. Reikšminiai žodžiai: vaikų baimės, baimių įveikimas, bendradarbiavimas, ugdymo veiksniai, ikimokyklinis amžius.
ENChildren’s anxiety is a worrying phenomenon for parents. Educators and parents strive for children to become confident individuals as they grow up. Courage, determination, and confidence are the features that can help a person to adapt better to society. It should be noted that some of the little ones become reticent, shy, disobedient and rebellious after they start to attend preschool or face new people. Anxiety can interfere with people trying to open themselves in the social environment. Children may be afraid of different things, and the reasons for their anxieties may be very different. However, parents need to be attentive and not expect children to “grow out” of their fears. It should be noted that a child’s anxiety may be overcome with personal characteristics or surrounding support. Still, if the child’s anxiety is ignored and the child is unable to cope with it, this anxiety can increase and grow into a phobia or complicate the child’s socialisation among peers and society.The research problem is preschool children’s phobias and anxiety, which are relevant in today’s society, cause tension, and require resolution. Information about how children’s fear can impact their psychological and physical health and successful socialisation is important not only for parents with preschool-age children but also for the preschool staff. The study problem is the answers to the questions whether parents are interested in children’s experiences, what causes child’s anxiety, how parents react to the child’s preschool distress, whether parents have experienced childhood anxiety themselves, and whether childhood fears have consequences in their lives. The research aims to search for the answers to these problems and perform theoretical and empirical analysis based on this work. The article focuses on the most often experienced children’s anxieties and analyses possible ways to help children to identify, understand, appropriately express, and manage their feelings. The objectives include basing theoretically the expression of preschool-age children’s fears and anxieties and how it affects individual development and socialisation. The study of preschool-age children’s anxieties helps provide ways of overcoming them. Keywords: children’s anxieties, overcoming anxieties, cooperation, educational factors, preschool age.