Ikimokyklinio amžiaus vaikų baimių raiška

LTVisuomenėje egzistuoja dažnai nepagrįstas požiūris, jog baimės, kurias išgyvena ikimokyklinio amžiaus vaikai, jiems augant tampa neaktualios, ir dėl tos priežasties nėra vertos didesnio susidomėjimo. Tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikų kognityvinė, socialinė bei emocinė raida yra nepaprastai sparti ir dinamiška, todėl konkretus vaiko vystymosi pokytis gali ir sukelti, ir sušvelninti nepageidaujamos jo elgsenos apraiškas. Psichiatrai, psichologai ir pedagogai atkreipė dėmesį į tai, kad vyresniame amžiuje išlieka nemaža dalis vaikystėje išryškėjusių emocinių problemų. Todėl šiame darbe dėmesys skiriamas tyrimams, kuriuose nagrinėjama, kaip svarbu laiku atpažinti, įvertinti ir bandyti įveikti vaiko gyvenimą trikdančias emocines problemas, atkreipiant ypatingą dėmesį į ikimokyklinio amžiaus vaikų išgyvenamas baimės jausmą ir jos galimą įtaką tolesnei vaiko raidai, gebėjimui prisitaikyti ne tik bendraamžių tarpe, bet ir visuomenėje. Nerimui atsirasti turi įtakos vaiko įgimtos temperamento savybės (uždarumas, nedrąsumas), seksualinės, fizinės traumos, fiziniai vaiko defektai, dėl kurių jis negali įgyti reikiamos socialinės patirties. Socialinės fobijos paprastai, prasideda viduriniuoju vaikystės periodu ir pasireiškia baime atsidurti žmonių grupės dėmesio centre, todėl tokių situacijų vengiama. Vaikų baimė visada turi realų pagrindą: gyvenimiška situacija, filmai, baisios istorijos, gydymo įstaigos, bendraamžiai, suaugusieji.

ENChildren's anxieties are a worrying phenomenon for the parents. Educator's and parent's aim is that children would become confident individuals as they grow up. Courage, determination, confidence these are the features that can help a person to adapt better in the society. It should be noted that some of the little ones become reticent, shy, disobedient and rebellious after they start to attend pre-school, or face with new people. Anxieties can interfere with people trying open themselves in the social environment. Children may be afraid of different things, and the reasons of their anxieties may be very different, but it is important for the parents to pay attention and not to expect that children will "grow out" of their fears. It should be noted that the child's anxiety may be overcome with the personal characteristics or surrounding support, but if the child's anxiety is ignored and the child is unable to cope with it, it can increase and grow into a phobia or complicate the child's socialization among peers and society. The problem of the research. Preschool-age children's phobias and anxiety are relevant in today's society, full of tension, and these issues require resolution. Information about how children's fear can influence their psychological and physical health and successful socialization is important not only for parents with pre-school age children, but also for the preschool staff. The study problem tries to answer the following questions: Whether the parents are interested in children's experiences? What are the causes of child's anxiety?.How parents react to the child's preschool distress? Have parents experienced childhood anxiety themselves? Do childhood's fears have consequences in their lives? The main aim of the research is to search for the answers to these problems and perform theoretical and the empirical analysis based on this work. This paper focuses on the most often experienced children's anxieties, analyzes possible ways to help children to identify, understand, appropriately express and manage their feelings. Objectives: To theoretically base the preschool age children's fears and anxieties expression and how it affects the individual development and socialization. To complete pre-school age children's anxieties study and provide ways of overcoming it.