Populistinės nuostatos ir balsavimas: ar populistines nuostatas turintys rinkėjai balsuoja už naująsias partijas? (2016 metų Seimo rinkimų atvejis)

LTKalbant apie vis pasikartojančią naujų / atsinaujinusių partijų sėkmę rinkimuose Lietuvoje, dažnai joms priklijuojama populistų etiketė ir jų sėkmė rinkimuose iš dalies aiškinama per populizmo prizmę, kaip sugebėjimas mobilizuoti rinkėjus panaudojus populistinei politikai būdingus elementus. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar rinkėjų populistinės nuostatos gali būti veiksnys, paaiškinantis balsavimą už naują / atsinaujinusią partiją. Visų pirma, nagrinėjama pati populistinių nuostatų struktūra. Panaudojus „Palyginamosios rinkimų sistemų studijos“ (CSES) siūlomą populizmo nuostatų matavimą, kuris remiasi ideologiniu požiūriu į populizmą, atskleidžiama, kad prasminga kalbėti apie dvi populizmo dimensijas – antielitistinę ir susijusią su žmonių vaidmeniu šalies valdyme – kaip teoriškai ir tikimasi šias nuostatas nagrinėjančioje literatūroje. Kalbant apie tai, kaip šios nuostatos veikia rinkiminį elgesį ir balsavimą už nauja politine jėga laikomą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, analizė atskleidė, kad šios nuostatos, nors ir paplitusios visuomenėje, nėra reikšmingos aiškinant balsavimą. Balsavimą už naują politinę jėgą labiau paaiškina pasitikėjimo / politinės paramos kintamieji, kurie, atrodo, yra labiau susiję su buvusių valdančiųjų vertinimu. Reikšminiai žodžiai: naujos partijos, populizmas, rinkiminis elgesys. [Iš leidinio]

ENConcerning the success of new/renewed political parties in Lithuania, quite often they are labelled as populist ones. This article seeks to answer the question – do populist attitudes of individuals could be variable that explains voting for new political parties? Firstly, we analyse the structure of populist attitudes in Lithuania. The analysis using attitudes measures suggested by CSES revealed that these attitudes fit theoretical expectations quite well. Two dimensions of populist attitudes can be distinguished – anti-elitism and the one concerning people’s role in politics. Further analysis of electoral behaviour, that populist attitudes does not explain voting for the new political party, other variables such as political support/ trust does explain it better. However the analysis is limited to one elections and one political party, so the conclusions should be considered with caution and further analysis is needed. Keywords: new parties, populism, electoral behaviour. [From the publication]

• Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? : idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje / mokslinė redaktorė Ainė Ramonaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 305 p.
• Lietuvos politinės partijos populizmo amžiuje: 2016 ir 2020 m. Seimo rinkimų programų turinio analizė / Jogilė Ulinskaitė. Politologija. 2021, Nr. 1 (101), p. 52–77.
• Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos / sudarytoja Ainė Ramonaitė. Vilnius : Versus aureus, [2009]. 350 p.
• Populism in Lithuania: defining the research tradition / Gintaras Aleknonis, Renata Matkevičienė. Baltic journal of law & politics. 2016, Vol. 9, Nr. 1, p. 26-48.
• Populist parties in Lithuania: curious case of party order and justice and its leadership / Mindaugas Jurkynas. Polish political science review. 2019, vol. 7, no. 1, p. 120-137.
• Posovietinės Lietuvos politinė anatomija / Ainė Ramonaitė. Vilnius : Versus aureus, 2007. 183 p.
• Skirtingos, bet panašios? Naujųjų partijų vieta Lietuvos partinėje sistemoje / Paulius Skirkevičius. Politologija. 2021, Nr. 2 (102), p. 75-115.
• The Logic of the punisher: retrospective voting and hyper-accountability in Lithuania / Mažvydas Jastramskis. East European politics and societies and cultures 2021, OnlineFirst, p. 1-26.