Apie Vilniaus universiteto mokslininkų kolektyvinę monografiją "(Ne)išmatuojamas švietimo efektyvumas ir našumas"

LTMokslininkų tarpdisciplininės komandos – prof. Audronės Jakaitienės, prof. dr. Rimanto Želvio, prof. dr. Saulės Raižienės, doc. dr. Ritos Dukynaitės, prof. dr. (PH) Juliaus Žilinsko, prof. dr. Antano Žilinsko, dr. Dovilės Stumbrienės, Jogailos Vaitiekaičio, dr. Lauros Ringailienės – parengta monografija yra išskirtinės reikšmės fundamentalus darbas, pasižymintis tarpdalykine prieiga ir pagrindžiantis modernių matematinių tyrimų duomenų panaudojimo galimybes švietimo sistemų analizei. Jau pats monografijos pavadinimas puikiai atspindi mokslininkų grupės iškeltą mokslinę problemą ir klausimą – kokiais metodais ir kokia metodologija remiantis galima išmatuoti švietimo sistemos efektyvumą ir našumą? Galima pasveikinti autorių kolektyvą, kad dėl šio mokslinio tyrimo ir mokslininkų įdėto bendro darbo turime parengtą išsamią teoriniu ir praktiniu požiūriu aktualią monografiją, atskleidžiančią švietimo sistemų efektyvumo ir našumo sampratas, ir jos apibendrintais gausiais tyrimų duomenimis yra galimybė pasiremti švietimo politikai ir švietimo praktikai tobulinti. Vertinant ir modeliuojant švietimo pokyčius, tokie kompleksiniai moksliniai tyrimai, mokslinės įžvalgos ir rekomendacijos ypač aktualūs skatinant duomenimis grįstos švietimo politikos formavimą ir sprendimų priėmimą. Lietuvoje atliekami tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai, bet pirmą kartą šioje monografijoje išsamiai atskleistas ir apibendrintas tyrimų rezultatų poveikis švietimo politikai formuoti.Ši monografija kaip tik labai aktualiai atliepia šiuo metu pradėtą projektuoti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, diskusijas dėl švietimo vizijos ir tikslų, kokiais rodikliais ir kriterijais būtų galima numatyti siekiamą tikslą ir kaip jį matuoti. Šioje brandžioje monografijoje išdėstytas naujas, duomenimis grįstas mokslinis požiūris gali prisidėti prie brandžios švietimo politikos kūrimo ir padėti planuojant ir siekiant būsimos strategijos, Nacionalinio pažangos plano tikslų ir uždavinių, Švietimo plėtros programos priemonių ir planuojamų ES investicijų dermės. [...] [p. 185].