"Symphony-Concerto" by Eduardas Balsys: an exclusive opus for winds

LTĮvairiapusis talentas leido Eduardui Balsiui (1919–1984) kurti įvairių stilių ir žanrų muziką: akademinę, populiarias dainas, kino filmų garso takelius. Balsys gerai pažinojo ir pučiamųjų orkestro galimybes: su šia instrumentine sudėtimi susipažino dar mokydamasis Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Pirmuosius kūrinius pučiamųjų orkestrui kompozitorius parašė netrukus po to, kai baigė studijas Lietuvos konservatorijoje (1950). Balsio sukurtų ar aranžuotų kūrinių pučiamųjų orkestrui nedaug, tačiau kai kurie jų išpopuliarėjo ir įsitvirtino orkestrų repertuare. Šiuos kūrinius galima skirstyti į tris kategorijas: 1) pramoginio pobūdžio kūriniai, sukurti ar aranžuoti pučiamųjų orkestrui; 2) akademinio pobūdžio kūriniai, parašyti kitoms sudėtims ir paties kompozitoriaus aranžuoti pučiamųjų orkestrui; 3) Simfonija-koncertas vargonams, pučiamiesiems ir mušamiesiems instrumentams – unikalus akademinis kūrinys, išskirtinis ne tik Balsio kūrybos, bet ir bendrajame muzikiniame laikotarpio fone. Nors kompozitorius nesuteikė kūriniui programos, yra žinoma, kad sukurti jį įkvėpė istorinė Vilniaus architektūra. Simfonijos-koncerto koncepcija, struktūra, dramaturgija ir net instrumentuotė atspindėjo Vilniaus architektūros stilių – gotikos, baroko, moderno – įvairovę. Simfoninį koncertą sudaro penkios be pertraukos atliekamos dalys: Preliudas, Pasakalija, Interliudas, Tokata ir Postliudas. Į bendrą ir įvairią visumą sujungtų „architektūrinio muzikos kūrinio“ fragmentų konstrukcija panėši į sudėtingą architektūrinį statinį, suformuotą iš skirtingais laikais pastatytų blokų. Simfonija-koncertas – pats savaime meniškai vertingas muzikos kūrinys, tačiau Balsio kūrybos (neišskiriant ir kūrinių pučiamųjų orkestrui) ir laikotarpio kontekste jis įdomus kaip išskirtinė kompozicija pučiamiesiems instrumentams.Kūrinys parašytas solo vargonams, mediniams pučiamiesiems (saksofonai ir klarnetai), variniams pučiamiesiems (trimitai ir trombonai), bosinei gitarai ir mušamiesiems. Ir Balsio laikais, ir vėliau tokia atlikėjų sudėtis buvo laikoma neįprasta, netipine, neatitinkančia standartinių simfoninio orkestro sudėčių: Simfonija-koncertas būdavo charakterizuojamas kaip kūrinys solo instrumentui su savitai redukuotu simfoniniu orkestru. Tačiau aktualu būtų pažvelgti į Simfonijos-koncerto instrumentinę sudėtį ir instrumentų traktavimą iš kitokio požiūrio taško: šis kūrinys turi daug bendrumų su sudėties tipu (ir su juo susijusia specifine muzikine estetine koncepcija), Vakarų šalyse vadinamu simfoniniu pučiamųjų ansambliu (angl. symphonic wind ensemble). Simfoninio pučiamųjų ansamblio koncepciją jos autorius Frederickas Fennellis (1914–2004) suformavo Jungtinėse Amerikos Valstijose XX a. 6 deš. pradžioje. Vienas pagrindinių šio sumanymo tikslų – sudaryti meniškai vertingą originalų (ne aranžuotą) repertuarą įvairaus dydžio pučiamųjų instrumentų grupėms. Tai tapo įmanoma dėl vadinamojo lanksčios instrumentinės sudėties principo. Ansamblių sudėtis sudaroma griežtai laikantis kūrinio autoriaus nurodymų, pučiamųjų orkestro dirigentui nesikišant į instrumentuotę – kaip kad buvo įprasta iki tol. Nemažai kompozitorių susidomėjo siūlomomis naujojo instrumentinės sudėties tipo galimybėmis. Vienas svarbiausių šios iniciatyvos rezultatų buvo spartus originalių akademinio pobūdžio kūrinių, skirtų įvairioms pučiamųjų grupėms – nuo kamerinių ansamblių iki didelės sudėties pučiamųjų orkestrų, gausėjimas. Po XX a. vidurio įvyko kokybinis pučiamųjų ansamblių / orkestrų repertuaro šuolis: ilgainiui originalūs (ir dažnai aukštos meninės vertės) kūriniai orkestrų repertuare ėmė dominuoti.Nors pirmiausia buvo orientuotas į originalų, šiuolaikinių kompozitorių naujai sukurtą repertuarą, simfoninis pučiamųjų ansamblis pretendavo atlikti apskritai bet kurį kūrinį pučiamiesiems iš bet kurio istorinio laikotarpio. Taigi į jų repertuarą buvo įtraukiami ir XVI–XVII a., ir XX a. kompozitorių kūriniai, sukurti įvairioms pučiamųjų instrumentų sudėtims. Remiantis minėtos koncepcijos propaguotojų deklaruojama estetine platforma galima teigti, kad Balsio Simfonijos-koncerto atlikėjų sudėtį reikėtų vertinti ne tik kaip sumažintą ar modifikuotą simfoninį orkestrą, bet ir kaip vieną iš galimų simfoninio pučiamųjų ansamblio variantų. Galima daryti prielaidą, kad jei Balsys būtų gyvenęs kitoje geležinės uždangos pusėje, Simfonija-koncertas greičiausiai būtų beveik iškart įvertintas ir priimtas kaip pasaulinio simfoninių pučiamųjų ansamblių repertuaro dalis. Saikingai modernios išraiškos priemonės ir ryškūs meniniai kūrinio vaizdai būtų galėję patraukti dėmesį tų dirigentų, kurie vertina aukšto meninių standarto pučiamųjų orkestrų / ansamblių muziką. Todėl galima manyti, kad Simfonijakoncertas – tai pažangus muzikos pučiamiesiems opusas, atitinkantis pasaulines muzikos pučiamųjų orkestrams raidos tendencijas, peržengiantis tradicinių to meto kūrinių pučiamųjų orkestrui rėmus, tačiau atsiradęs nepalankioje terpėje, sukliudžiusioje jį plačiau paskleisti ir tapti tarptautinio pučiamųjų orkestrų repertuaro dalimi. 1999 m., per Balsio 80-mečio minėjimo renginius, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje Simfoniją-koncertą atliko Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras. [...] Reikšminiai žodžiai: Eduardas Balsys, Simfonija-koncertas, orkestro sudėtis, pučiamųjų orkestras, simfoninis pučiamųjų ansamblis. [Iš leidinio]

ENLithuanian composer Eduardas Balsys (1919–1984) lived and composed under the restrictive Soviet regime. Nevertheless, he strived to master and apply the styles and compositional means of Western music. The versatility of Balsys’s talent revealed itself in various styles and genres: serious art music, popular songs, and movie soundtracks. His works composed or arranged for wind band are few, yet some gained popularity. Symphony-Concerto for organ and instrumental group of winds and percussion is an exclusive work in the composer’s oeuvre. The instrumentation and treatment of the musical material of Symphony-Concerto imply that this composition could be attributed to the literature for the contemporary wind band or, more likely, symphonic wind ensemble. The characteristics of musical expression and correspondence of this composition to the Western concept of wind band/ensemble are in the focus of this article. Keywords: Eduardas Balsys, Symphony-Concerto, instrumentation, wind band, symphonic wind ensemble. [From the publication]