Pradinių klasių vaikų, lankančių sportinių šokių užsiėmimus, lankstumo gebėjimų kaita

LTVaikų fizinių gebėjimų lavinimas yra neatsiejama kiekvienų sportinių šokių užsiėmimų dalis. Sportiniai šokiai tampa vis populiaresni tarp vaikų ir tai lavina įvairius jų gebėjimus, ypač fizinius. Šis amžiaus laikotarpis (6–11 m.) yra palankus ir labai svarbus sportiniams šokiams, nes techninis šokėjų pasirengimas yra glaudžiai susijęs su tokiais gebėjimais kaip lankstumas, koordinacija, greitumas ir ištvermė. Lankstumo lavinimas – sudėtingas pedagoginis procesas, pagrįstas fiziologiniais organizmo adaptacijos dėsniais. Svarbu nuosekliai ir kryptingai ugdyti lankstumo ir kitus fizinius gebėjimus, nes tai sudaro pagrindą šokių judesių technikai išmokti. Tyrimo objektas – pradinių klasių vaikų, lankančių sportinių šokius, lankstumo gebėjimai. Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti pradinių klasių vaikų, lankančių sportinių šokių užsiėmimus, lankstumo gebėjimų kaitos rodiklius. Tyrimo metodai: pedagoginis eksperimentas ir testavimas. Testų rinkinį sudarė šie testai: „Sėstis ir siekti“, „Liemens lenkimas į šoną“ (EUROFITAS, 2017), „Pečių sukimo“ testas (Skernevičius et al., 2004). Tyrime dalyvavo sportinių šokių klubo „Tendance“ 8–11 m. vaikai (n = 60): 24 berniukai ir 36 mergaitės. Berniukai sudarė 40 % tiriamųjų, mergaitės – 60 % tiriamųjų. Vidutinis tiriamųjų amžius – 9,40 ± 1,18 metų. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į eksperimentinę (E) ir kontrolinę (K) grupes. E grupėje buvo 32 tiriamieji (n = 32), K grupėje – 28 tiriamieji (n = 28). Pedagoginio eksperimento, trukusio vienerius mokslo metus (2019–2020), metu sportinių šokių mokykloje „Tendance“ (Klaipėda) įgyvendinta speciali lankstumo gebėjimų ugdymo programa.Tyrimo rezultatai. Eksperimentinės grupės rodikliai po pedagoginio eksperimento visų lankstumo testų buvo geresni už kontrolinės grupės rodiklius. Vertinant bendrą lankstumo rezultatų kaitą, nustatyta, kad testų „Sėstis ir siekti“, „Pečių sukimo“ rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo abiejose (E ir K) grupėse; „Liemens lenkimo į šoną“ rezultatai – tik E grupėje. Įvertinus pradinių klasių vaikų, lankančių sportinių šokių užsiėmimus, lankstumo gebėjimų kaitos rodiklius pagal lytį, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai berniukų ir mergaičių E ir K grupėse pakito dviejų testų – „Sėstis ir siekti“ (p <0,001) ir „Pečių sukimo“ (p <0,001) – rezultatai. „Liemens lenkimo į šoną“ testu statistiškai reikšminga rezultatų kaita nustatyta tik E berniukų ir E mergaičių grupėse. Pedagoginio eksperimento pradžioje E ir K grupės buvo homogeniškos pagal visų trijų lankstumo testų rezultatus, o po eksperimento – statistiškai reikšmingai skyrėsi pagal „Sėstis ir siekti“ (p <0,05) ir „Liemens lenkimo į šoną“ (p <0,001) testo rezultatus. II testavimo metu nustatyti statistiškai reikšmingi testo „Sėstis ir siekti“ rezultatų skirtumai tarp E ir K grupės berniukų (p <0,01) bei „Liemens lenkimo į šoną“ testo rezultatų skirtumai – tarp E ir K grupės berniukų (p <0,001) bei E ir K grupės mergaičių (p <0,01). Sportinių šokių pratybos lavina pradinių klasių vaikų lankstumą, o pratybose taikant specialius lankstumo gebėjimų ugdymo pratimus, teigiamas rezultatų pokytis dar labiau išryškėja ir tai patvirtina taikytos ugdymo programos efektyvumą lankstumo lavinimui. Raktažodžiai: sportiniai šokiai, lankstumas, lankstumo gebėjimų kaita, vaikai.

ENDeveloping children’s physical characteristics is an integral part of every dancesport lesson. Dancesport is becoming more and more popular among children, and it develops their various skills, especially physical ones. This age period (6-11 years) is conductive and very important for dancesport, because the technical preparation of dancers is closely related to skills such as flexibility, coordination, speed and endurance. Flexibility training is a complex pedagogical process based on the physiological laws of adaptation of the organism. It is important to develop flexibility and other physical characteristics in a consistent and focused manner, as this forms the basis for learning the technique of dance movements. The object of the research is the flexibility abilities of primary school children attending sports dances. The aim of the study was to determine and compare the indicators of change in the flexibility skills of primary school children attending dancesport classes. Research methods: pedagogical experiment and testing. The set of tests consisted of Sit and Reach Flexibility Test, Lateral Side-Bending Flexibility Test (EUROFIT, 2017) and Shoulder Rotation Test (Skernevičius et al. 2004). The study involved 8- to 11-year-old children from the DanceSport school Tendance (n = 60): 24 boys and 36 girls. Boys accounted for 40% of research subjects and girls accounted for 60%. The average age of the research subjects was 9.40 ± 1.18 years. The subjects were divided into two groups: experimental (E) and control (K). There were 32 subjects in the group E (n = 32) and 28 subjects in the group K (n = 28). During the pedagogical experiment, which lasted for one school year (2019–2020), a special Flexibility Training Program was implemented at the DanceSport school Tendance (Klaipeda).Research results. After the pedagogical experiment, the results of the experimental group were better than the results of the control group in all flexibility tests. Assessing the overall change in results it was found that the results of the Sit and Reach Flexibility Test and the Shoulder Rotation Test improved statistically significantly in both E and K groups, the results of the Lateral Side-Bending Flexibility Test – only in the group E. After evaluating the indicators of the change of flexibility skills of primary school children attending dancesport classes by gender, it was found that there was a statistically significant change in the results of two tests: “Sit and reach” (p <0.001) and “Shoulder rotation” (p <0.001) for boys and girls in groups E and K. In the “Bend torso to the side” test, a statistically significant change in the results was found only in the groups of E boys and E girls.At the beginning of the educational experiment, groups E and K were homogeneous according to the results of all three flexibility tests, and after the pedagogical experiment statistically significantly differed according to the “Sit and reach” (p <0.05) and “Bend torso to the side” (p <0.001) test results. During secondary testing, statistically significant differences were found between the results of the test “Sit and reach” between the boys in groups E and K (p <0.01) and the results of the test “Bend torso to the side” between boys in groups E and K (p <0.001) and girls in groups E and K (p <0.01). Dancesport exercises develop flexibility of primary school children, and by applying special flexibility skills development exercises during practice, the positive change in the results becomes even more pronounced and this confirms the effectiveness of the applied curriculum for flexibility training. Keywords: dancesport, flexibility, flexibility abilities change, children.