Antrų klasių mokinių mokymo plaukti programos efektyvumas

LTTikslas. Šiame darbe buvo siekiama ištirti antrų klasių mokinių mokymo plaukti programos efektyvumą. Metodai. Tyrime buvo taikomas pedagoginio stebėjimo metodas. Jo metu buvo stebimos plaukimo pamokos baseine. Duomenų fiksavimui buvo parengtas stebėjimo protokolas, kuriame buvo pateikti pagal sunkumo lygį suskirstyti pratimai. Taip pat buvo stebimas ir vertinamas trenerio darbas. Tyrime dalyvavo Klaipėdos S. Dacho progimnazijos dvi antrokų klasės (n = 49). Tyrimo dalyvių amžius – 7–9 metai. Kiti tyrimo dalyviai buvo plaukimo treneriai (n = 4, 2 vyrai ir 2 moterys), kurie vedė plaukimo pamokas. Tyrimas atliekamas dviem etapais ir vyko 2018–2019 mokslo metais. Rezultatai. Devynių mėnesių mokymo plaukti programos įgyvendinimo laikotarpiu nustatyta, kad per pirmąjį vertinimą labai gerai vandenyje jautėsi 30,6 %, o puikius kvėpavimo įgūdžius turėjo 22,4 % vaikų. Po 31 pamokos – trečiojo vertinimo metu – šiais aspektais labai gerai buvo įvertinti 89,9 % vaikų. Vertinant pagrindinį programos efektyvumo rodiklį – įšokus į baseiną nuplaukti 50 m keičiant būdus – 25 m nugara ir 25 m krūtine – po 31 pamokos labai gerai sugebėjo 65,3 %, vidutiniškai – 24,5 %, silpnai – 10,2 % vaikų.Mokymo plaukti ir saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens proceso vertinimo rezultatai atskleidė, kad nors ir pasitaikė trenerių klaidų, tačiau didžioji dalis mokymo proceso buvo vykdoma kompetentingai bei profesionaliai. Išvada. Programos įgyvendinimo laikotarpiu per 31 pamoką išmoko plaukti du trečdaliai (65,3 %) programos dalyvių. Trečdaliui mokinių plaukimo pamokų pritrūko ir jie labai gerai plaukti neišmoko. Mokymo plaukti programos pasiekimų kaita atskleidė, kad 18 pamokų neužtenka išmokti pagrindinių plaukimo pratimų ir plaukti. Raktažodžiai: plaukimas, mokymas plaukti, mokiniai, efektyvumas. [Iš leidinio]

ENAim. The aim of this study was to investigate the effectiveness of the swimming program for second grade students. Methods. Pedagogical observation method was used in this study: swimming lessons in the pool were observed. An observation protocol was developed to record the data, with exercises broken down by the levels of difficulty. The work of the coaches was also monitored and evaluated. Two classes of second grade pupils (n = 49) from Klaipėda S. Dachas Progymnasium participated in the study. The study participants ranged from 7 to 9 years of age. Other study participants were the swimming coaches (n = 4, 2 men and 2 women) who led the lessons. The study was conducted in two phases and took place during the school year 2018–2019. Results. Over the course of the implementation of the nine-month swimming training program, the study found that during the first assessment 30.6% of the children felt very good in the water, while 22.4% of the children had excellent breathing skills. After 31 sessions (during the third assessment), 89.9% of children were found to perform well in these aspects. The main indicator of the program’s efficiency was the following test: after jumping into the pool, the students were required to swim 50 meters, changing swimming styles: 25 meters on the back and 25 meters on the chest. Assessing this test after 31 sessions, 65.3% of students performed very well, 24.5% were average, and 10.2% of children performed poorly.The results of the evaluation of the process of teaching how to swim and behave safely in and near the water revealed that although the coaches did make mistakes, most of the training process was conducted competently and professionally. Conclusion. During the implementation of the programme two thirds (65.3%) of the study participants learned to swim. One third of the students lacked swimming sessions and they did not learn to swim very well. The change in performances revealed that 18 sessions are not enough to learn basic swimming exercises and how to swim. Keywords: swimming, swimming training, students, schoolchildren, efficiency. [From the publication]