Shifts and challenges in teaching EFL at Marijampole University of Applied Sciences

LTMarijampolės kolegijos istorijoje buvo daug esminių pokyčių. Ne vieni jų buvo ir tebėra užsienio kalbų mokyme/- si bei gabumų ugdyme bendraujant. Gebėjimas bendrauti užsienio kalba yra vienas svarbiausių formuojant jauną specialistą jo profesinio gyvenimo kelyje. Esminis pokytis anglų kalbos mokyme Marijampolės kolegijoje sutapo su pokyčiu mokymo sistemoje perėjus nuo frontalinio ir centruoto prie studento orientuoto modelio. Bendrauti turime visur: gyvenimo situacijose ir profesinėje veikloje, todėl ypač svarbu atsižvelgti ir suteikti tokias mokymo/-si galimybes studentams, kad jie pasiektų geriausių rezultatų. Ne visi gali bendrauti efektingai. Tai ypač susiję su pokyčiais visuomenėje ir didėjančiais iššūkiais keliamais jauniems žmonėms. Šis straipsnis pateikia pokyčių sukeltų situacijų analizę ir bando rasti būdų kaip efektyviau mokyti anglų kalbos neuniversitetinių studijų metu. Kadangi straipsnio kertinė tema susijusi su pokyčiais užsienio kalbos mokyme Marijampolės kolegijoje, iš pradžių pateikiami su tuo susiję besikeičiantys situatyviniai aspektai ir mokymo modeliai pasaulio užsienio kalbų (pirmiausia anglų) kontekste. Straipsnio tyrimo objektas yra pokyčių eigoje atsiradusių iššūkių (naujų mokymo metodų) pritaikymas pagal studijuojančiųjų poreikius. Aptariamas būtinumas orientuotis į besimokančiųjų esminius prioritetus bei siūlomas metodų įvairiapusiškumas sąsajoje su didėjančiais profesiniais reikalavimais. Tuomet aptariamas besikeičiantis studentų portretas. Straipsnyje pateikiamos pasaulinės naujosios kartos charakteristikos, kurios neabejotinai dominuoja ir Lietuvos besimokančiųjų tarpe. Kadangi bendravimas ir komunikacija tampa vis dažnesniu terminu aptariant kalbų studijas, straipsnyje gilinamasi į komunikavimo formas savitas tarp naujosios kartos atstovų.Komunikacija apima tiek verbalines, tiek ne verbalines konstrukcijas. Šiame straipsnyje atkreipiamas sąlygotas pokyčių dėmesys į ne verbalinę komunikaciją. Ne verbalinei komunikacijai priskiriamas judesys, artumas, gestai, veido mimika ir kitokios kinestetinės ypatybės, kurios ne visada aptariamos arba netgi neįtraukiamos į studijų procesą. Jų pristatymas ir nagrinėjimas tampa patraukliu pasiūlymu priimant iššūkius užsienio (anglų bei verslo anglų) kalbos mokyme. Praktinėje straipsnio dalyje atsižvelgiama į studentų nuomones bei tyrimo pagalba aprašomi labiau išsiskyrę atvejai. Tyrimo objektas – pokyčių eigoje atsiradusių iššūkių modeliavimas pagal studentų poreikius (verslo/) anglų kalbos mokyme Marijampolės kolegijoje (MK). Tyrimo tikslas – išanalizuoti atsiradusių iššūkių modeliavimo galimybes sąsajoje su besikeičiančiu naujosios kartos portretu. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti pasaulines naujosios kartos charakteristikas, kurios sąlygojo pokyčius anglų kalbos mokyme MK. 2. Pristatyti anglų kalbos mokymo/-si praktinius aspektus MK. 3. Aptarti naujas anglų kalbos mokymo/-si galimybes MK. 4. Pateikti praktinių metodų taikymo modelius ir galimybes mokant anglų kalbos. 5. Išanalizuoti metodų įvairovę mokant anglų kalbos MK. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė. 2. Tyrimo analizė. Tyrimo pastebėjimai baigiami išvadomis straipsnio pabaigoje. Vienu iš esminių iššūkius sąlygojančių pokyčių – į studentą orientuoto – mokymo modeliu galėtų būti patvirtinto „jų [studentų] draugiško“ požiūrio skatinimas bei ekstra lingvistinių ypatybių įvedimas.Tai reiškia, kad studijų ir mokymo kokybė gali būti gerinama bendradarbiaujant, kalbant „Aš kalba“, refleksyviai, siūlant ir leidžiant pasirinkti iš plačiausio galimybių spektro bei tobulinant savęs pažinimą per tarpdalykinę komunikaciją, kuri nebūtinai gali būti išreikšta žodžiais. Nors ir būdama esmine studijų ašimi verbalinė komunikacija neprilygsta neverbalinei komunikacijai, studentai supranta, kad visuomenės iššūkiai juos įpareigoja išmokti ir tai, kas neįrašoma į studijų programą. Studentai, būsimieji verslo anglų kalbos specialistai, gerai supranta ir įvertina, kad bendraujant ir bendradarbiaujant yra itin svarbus pagarbus požiūris, tolerancija, empatija, atsižvelgimas į kito nuomonę bei požiūrį. Tyrimo metu išryškėjęs itin pozityvus respondentų požiūris į komunikacijos turinį studijų ir praktikų metu leidžia manyti, kad toks jis ir išliks tuomet, kai studentai ims dirbti savo nuolatinėse darbo vietose baigę profesines studijas. Kadangi buvo pabrėžtas pastebėtas „jų, draugiško“ požiūrio motyvas komunikacijos ir bendravimo metu praktikos vietose, tai leidžia daryti prielaidą, kad naujieji specialistai bus visuomet laukiami jų darbdavių. Vis tik įvertinus komunikacijos turinio svarbą ir įtaką, norisi pabrėžti, kad būsimiems verslo anglų kalbos specialistams būtinas trejopas dalyko akcentavimas ir vertinimas. Tai turėtų būti verslas, kalba ir su tuo susijusi komunikacija. Perduodant savo žinią pasauliui bet kuria kalba svarbu akcentuoti gebėjimą paremtą žiniomis ir praktika.

ENThroughout the history of Marijampole University of Applied Sciences there have been many significant changes. One of the most important changes in a foreign language teaching (primarily EFL) is the appearance of communicative method application in practice and the challenge of meeting learner academic needs in connection to a changed character of the next generation learner. Communication and its application in practice has primarily built a new concept of teaching English as a foreign language. The portrait of a learner has changed tremendously. Communication is perceived as a way of cooperation and instruction both linguistically and extra-linguistically. It is a means that suggests community development and prosperity. Communication, teaching of communication and foreign languages shape professional life of a learner and build future career. Without a foreign language it is impossible to see the study process. The importance of communication in a foreign language in professional life is inseparable from individual style, formal meetings, information flow, critical thinking and many more such characteristics of a modern world. It is an essential feature that a learner bases at a college and develops throughout his/her career. Communication and challenges while teaching to communicate in a foreign language have brought in novelties both in learning and teaching process. One of the most important challenges which is communication necessitates the development of extra linguistic competences. Though extra linguistics presumes external forms of language, they play a role in teaching foreign languages. Nowadays learners prefer live communication and devote much more time to external subtleties of language building. However, much has been told on a closed and uncommunicative character of today’s learners.It is often maintained that these learners are the ones who have their own language with their own rules and regulations. They are reflexive and having their own staccato style. Abruptness and shortened version of conveying and delivering a message have become of a penultimate standpoint. Today as the importance of business has grown and the pedagogy left its reign, the challenge is to learn how to teach a next generation learner with new methods. Both language and business enable a learner to strive for attitude to details, sequencing, coherence, team building, aiming, collectiveness and individuality. The aim of this article is to discuss the shifts that brought in changes and consequently challenges to teaching English as a foreign language and methods application at Marijampole University of Applied Sciences.