LTStraipsnyje analizuojama kraštotyros sąjūdžio raida Lietuvoje nuo XVIII a. Edukacinės komisijos nuostatų iki šių dienų. Aptariama kraštotyros veiklos reikšmė tautinei savimonei, pilietiškumui bei kultūrinei tapatybei, atskleidžiami pagrindiniai sąjūdžio etapai: XIX a. pabaigos tautinio atgimimo judėjimas, tarpukario regioninių draugijų veikla, sovietmečio pusiau legali kraštotyros raiška ir nepriklausomybės laikotarpio plėtra. Nagrinėjamas draugijų indėlis į tautosakos, etnografijos ir muziejininkystės plėtrą, jaunimo ugdymą bei visuomenės įtraukimą į kultūrinę veiklą. Straipsnyje akcentuojami šiandieniai iššūkiai – kraštotyros veiklos silpnėjimas mokyklose, valstybės dėmesio stoka bei organizacinių formų kaitos problematika. Pabrėžiama, kad strateginė kraštotyros reikšmė išlieka aktuali ir šiandien, nes ji yra atsakas į globalizacijos iššūkius bei priemonė ugdyti tautinę savimonę ir pilietinę visuomenę. Esminiai žodžiai: kraštotyra, kultūros politika, tautinė savimonė, pilietiškumas, regioninė kultūra, neformalusis švietimas.
ENhe article analyzes the development of the local history (kraštotyra) movement in Lithuania from the regulations of the Educational Commission in the 18th century to the present day. It discusses the significance of local history activities for national identity, civic awareness, and cultural selfhood, highlighting the main stages of the movement: the national revival at the end of the 19th century, the activities of interwar regional societies, the semi-legal expression of local history during the Soviet era, and its expansion in the period of restored independence. The article examines the contribution of local history societies to the development of folklore studies, ethnography, and museology, as well as to youth education and public involvement in cultural activities. It also emphasizes current challenges – the weakening of local history work in schools, insufficient state support, and issues related to changes in organizational forms. The article concludes that the strategic importance of local history remains highly relevant today, serving both as a response to the challenges of globalization and as a means of fostering national consciousness and a civic society. Keywords: local history, cultural policy, national identity, civic awareness, regional culture, non-formal education.