Lietuvos totoriai. Totoriškumas šventose knygose ir avinėlio aukojime
LTPasitinkant Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus Lietuvos UNESCO taryba inicijavo etnologinius šios bendruomenės lauko tyrimus. Ekspedicijose dalyvavo orientaliste dr. Galina Miškinienė, šio teksto autorė ir fotografas Arturas Valiauga. Užrašytais pasakojimais bei atliktais tyrimais jau dalijomės 1-ajame šių metų žurnalo numeryje. Tąkart pristatėme Totorių liaudies buities muziejų Subartonyse ir jo šeimininkus - Liusią ir Vladą. Jų svetinguose namuose stebėjome ir vieną svarbiausių Lietuvos totoriams religinių švenčių - Kurban Bairamą, kurios metu aukojamas avinėlis ar koks kitas gyvūnas. Norėdami geriau suprasti, kokią reikšmę Lietuvos totorių tapatybei turėjo ir tebeturi islamo religija, kalbinome ir kitus totorių tautybės asmenis. Šioje publikacijoje dalinsimės ekspedicijų metu užrašytais muftijaus Aleksandro Begansko, Ravilio Vilčinskio iš Nemėžio, Fatimos Šantrukovos bei Aišos Ščiuckajos iš Keturiasdešimt Totorių kaimo ir Aliko Melecho iš Afindevičių kaimo (dab. Grigiškės) pasakojimais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos totoriai; Religinės šventės; Kurban Bairamas; Aukojimas. Keywords: Lithuanian Tatars; Religious holidays; Kurban Bairam; Sacrifice.
ENSunni Muslims are one of the nine traditional religions that are recognised by law as an important heritage of Lithuania. This belief has been professed by the Tatars living in the territory of Lithuania since the 14th c. Even today, although some Tatars are no longer religious, this religion remains an important factor in their identity. On the other hand, holidays become a pretext for bringing together families and relatives. Due to cultural and political assimilation, the Tatars of Lithuania began to speak Polish, Belarusian and Lithuanian, but retained their faith and related customs. Ethnological studies of the community today show that living in Catholic or Orthodox villages has resulted in a positive relationship with other believers. Religious manuscripts, passed down from generation to generation, such as the Koran, chamails, kitabs, are important to the Tatars who are re-discovering religion. This time, the stories of members of the Lithuanian Tatar community are presented, in which the relationship with religion is based on family and historical memory. [From the publication]The year 2021 was declared the Year of Lithuanian Tatar History and Culture. While preparing for it, the Lithuanian National Commission for UNESCO initiated expeditions, carried out by orientalist Dr Galina Miškinienė, ethnologist Dr Lina Leparskienė and photographer Artūras Valiauga. They collect image archives, record customs and the life stories of people of Tatar origin. In this publication, through the autobiographical narrative of Liusia Gaidukevičienė, the private Tatar livelihood museum, established together with her and her husband Vladas, is presented. The narrative and museum exhibits reveal the search for and transformations of Tatar cultural identity in recent decades. [From the publication]
- Jie/svetimi apie mus/savus. Sugyvenimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenėje realijos / Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Kultūrologija. 2003, t. 10, p. 39-79.
- Lietuvos totoriai: nuo Butrimonių iki Subartonių / Lina Leparskienė. Būdas. 2021, Nr. 1 (196), p. 79-88.
