Mėgėjiškai bėgiojantys vyrai ir atletiškosios tapatybės konstravimas maratono lauke

LTPasitelkiant Bourdieu lauko, kapitalo ir habitus sampratas, straipsnyje analizuojamos mėgėjiškai bėgiojančių vyrų atletiškosios tapatybės konstravimo patirtys. Remiantis 8 pusiau struktūruotais interviu atskleidžiami motyvai, atvedantys vyrus į bėgimo lauką, kūno sampratos kaita ir lyties vaidmuo atletiškosios tapatybės formavimuisi. Bėgimas mėgėjiškai sportuojantiems vyrams tampa svarbia savęs pažinimo, disciplinos ir socialinio pripažinimo priemone. Maratono bėgikai pasižymi panašia profesionalėjimo trajektorija: pirminius su bėgimo pradžia siejamus tikslus, kaip antai sveikata ar gera savijauta, pakeičia noras varžytis, konkuruoti ir patikrinti savo galimybių ribas. Varžyboms besiruošiantys asmenys nuolat balansuoja tarp pozityvios ir negatyvios kūno patirties – bėgikui patyrus traumą atletiškoji tapatybė gali sueižėti, o pats sportininkas patirti sunkių emocinių išgyvenimų. Kūno transformacija, kurią patiria bėgikas, tampa neatsiejama tapatybės dalimi, padedančia vyrams kurti savęs versiją, atitinkančią šiuolaikinio vyriškumo normas. Atletiškas kūnas veikia kaip simbolinis kapitalas, stiprinantis vyriškąją tapatybę ir padedantis įsitvirtinti bėgimo lauke. Pagrindiniai žodžiai: sporto sociologija, bėgimo laukas, maratonas, kūno sociologija, vyriškoji tapatybė.

ENDrawing on Bourdieu’s concepts of field, capital, and habitus, this article examines the construction of athletic identity among amateur male runners. Based on eight semi-structured interviews, it highlights the motivations that lead men into the field of running, shifts in body perception, and the role of gender in identity formation. Running emerges as a crucial means of self-discovery, discipline, and social recognition. Marathon runners often follow a shared trajectory of professionalization: initial goals linked to health and well-being gradually give way to the pursuit of competition, rivalry, and testing of personal limits. Preparing for a marathon involves navigating between positive and negative bodily experiences; when injury occurs, athletic identity may fracture, provoking intense emotional struggles. The article argues that bodily transformation becomes inseparable from identity, enabling men to construct versions of themselves that resonate with contemporary norms of masculinity. The athletic body operates as symbolic capital, reinforcing masculine identity and securing one’s position within the field of running. Keywords: sociology of sports, running field, marathon, sociology of the body, masculinity.