Lietuvos evangelikų bažnyčių istorijos bruožai XIX amžiuje
LTKadangi teritoriniu atžvilgiu didžioji dalis buvusios LDK žemių atsidūrė Rusijos imperijoje, Rusijos vykdyta konfesinė politika iš esmės sąlygojo XIX a. Lietuvos bažnyčių raidos pokyčius, tarpusavio santykius, pagaliau turėjo įtakos religiniam konfesinių bendruomenių gyvenimui. Abiejų Tautų Respublikos laikais valstybinės bažnyčios statusas priklausė katalikų bažnyčiai, tad evangelikai turėjo tenkintis kitatikių padėtimi. Po Respublikos žlugimo prie Rusijos imperijos prijungtose buvusios LDK žemėse šiuo požiūriu situacija radikaliai pasikeitė-valstybinės bažnyčios funkcijas imperijoje atliko stačiatikių Bažnyčia, tad evangelikai kartu su katalikais atsidūrė tame pačiame - kitatikių - lygmenyje. Tai anaiptol nereiškia, jog Rusijos valdžia šias bažnyčias vertino kaip lygiavertes, tačiau tiek Lietuvos katalikai, tiek evangelikai buvo tiesiogiai pavaldūs specialiai kitatikių reikalų tvarkymui Sankt Peterburge įsteigtoms administracinėms struktūroms [p. 163].
- Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo akademinio lavinimo politikos nuostatos 1867-1914 m.. Tiltai. Priedas. 2021, Nr. 51, Mokslo ir tikėjimo dialogai. [7]. p. 152-180.
- Rytų, vidurio ir Mažosios Lietuvos raštijos sandūros 1863, 1865 m. reformatų religinės didaktikos knygelėse. Archivum Lithuanicum. 2022, t. 24, p. 103-130.
- Užnemunės evangelikai liuteronai XIX a.: parapijų tinklo genezės metmenys. Soter. 2023, 88 (116), p. 5-22.
- XIX a. vidurio lietuviškų kalvinistų tekstų ortografijos, kalbos ir autorystės vingiai. Linguistica Lettica. 2023, 31, 2, p. 160-189.
