Tarp embriono ir Fausto

LTJau esu ne sykį prasitaręs, kad pačių įspūdingiausių, originaliausių ir reikšmingiausių kultūros įvykių šiandien reikia ieškoti ne ten, kur savo galią demonstruoja oficialioji kultūros politika ir populiarioji žiniasklaida. Dažniausiai jie randasi už šio, kaip dabar imta sakyti, oligarchinio pasaulio ribų, kur kursuoja pagrindiniai pinigų srautai, politinės galios su trafaretine politinio korektiškumo ideologija, kur vyksta ciniški korupciniai sąmokslai ir ką Šventasis Raštas yra pavadinęs „tuštybių tuštybe“. Už jo ribų formuojasi kitas pasaulis, kuriame telkiasi kitokios dvasinės brandos ir užsiangažavimo žmonės, jaučiantys daug didesnę atsakomybę už savo krašto ir jo kultūros likimą. Vardų jiems pažeminti prigalvota aibės. O jie patys save linkę vadinti atliekamais, atstumtaisiais, pašaliniais, nesirengiančiais emigruoti ir pan. Jie užima panašią padėtį kaip kadaise amerikiečių „andergraundas“. Tai – oficialiai sistemai oponuojančių žmonių sluoksnis. Tik amerikietišką andergraundą sudarė pusiau chuliganiško (kontrkultūrinio) pasipriešinimo žmonės, o lietuviškame „pogrindyje“ pamažu telkiasi individualybės, kopiančios į kūrybinio profesionalumo aukštumas ir pralaužiančios savo pačių skalūninius darinius [p. 65].