LTVitalius Stepulis: Inžinierius, atsidavęs Tautos atgimimo ąžuolyno idėjai. Išlikti sveikam po lemtingos nelaimės, gyventi ir veikti – tai iššūkis, kurį teko priimti Vitaliui Stepuliui (g. 1938), ankstyvoje jaunystėje nukritus ant grindinio iš veik šešių metrų aukščio. Net trejus metus su sulaužytu stuburu paslikas gulintysis stebėjo, kaip aplink sparčiai sukasi gyvenimas, o jis, deja, – kalinys, prirakintas prie lovos. Ryžtas pakilti ir veikti, kitus aplenkiant, brendo ir suvešėjo kaip esminis gyvenimo veiksnys, kaip nenumalšinamas siekis. Jam nepakako inžinieriaus studijų ir diplomo. Užplūdo Lietuvos alpinistų sąjūdis ir spartūs valstybės atkūrimo įvykiai. Liberta Klimka: Fizikas, paviliotas etnokultūros išminties. Plati Liberto Klimkos (g. 1940) veiklos panorama atsiskleidžia jo darbų bibliografijoje. Tai nenuginčijami mokslinės kūrybos faktai. Tačiau esminis kūrybos turinys tyliai glūdi už faktų ribos. Tad žvilgtelėkime, kas ten – už formalių duomenų. Pirmiausia prieš mus iškyla originalios ir ypatingos saviraiškos asmenybė. Žinome, kad originalumo ypatybė kristalizuojasi ten, kur susiliečia skirtingų pažinimo sričių raidos tėkmės. Liberto Klimkos talentas tvirtėjo ir galingai skleidėsi neatsitiktinai – jis ne tik diplomuotas fizikos mokslų daktaras, bet ir asmenybė, turinti gilų savarankiškai įgytą mokslo istorijos ir etnologijos išsilavinimą. Tam tikrose pastarųjų disciplinų problematikos kryptyse jis iškilo aukščiau tų lokaliose tematikose įklimpusių mokslininkų, kurie tenkinasi vien humanitarinių mokslų diplomais, liudijančiais ribotos srities išsilavinimą [p. 20, 26].