Trys užsienio politikos stulpai

LTPrieš kokius septynis metus Lietuva buvo tiksliai apibūdinta kaip maža, pavojingų kaimynų turinti Europos valstybė, iš didžiųjų partnerių siekianti saugumo, bet norinti parodyti, jog ir ji gali būti svarbi. Lietuva siekia vykdyti savitą, reikšmingą ir kitų vertinamą užsienio politiką. Tai būtų sunkiai įgyvendinama užduotis net didelei, turtingai, finansinius svertus valdančiai šaliai. Nors Lietuvoje valdžia dažnai keičiasi, partijos linkusios vienos kitas laikyti priešėmis, o ne tik oponentėmis, užsienio politika yra gana pastovi, pagrindinės gairės nekinta atėjus naujiems prezidentams ir vyriausybėms, nors per rinkimų kampanijas ir pirmuosius kadencijos mėnesius kalbama apie poreikį koreguoti kursą. Lietuvos užsienio politika grindžiama trimis stulpais. Pirmasis – kuo glaudesni santykiai su JAV. Vašingtonas laikomas svarbiausiu partneriu ir patikimiausiu saugumo garantu, kurio politiką reikia remti be išlygų, net kilus nesutarimams su ES. Antrasis stulpas – besąlygiškas priešiškumas Rusijai. Maskva kelianti pavojų ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, tad privalu ją smerkti, stengtis įtikinti kitas ES šalis taikyti kuo griežtesnes sankcijas bei nepasiduoti klastingoms Kremliaus vilionėms. Dabar panašiai vertinama ir Baltarusija. Trečiasis, tegul ir mažiau reikšmingas stulpas – ypatingas dėmesys pietryčių kaimynėms, ypač Gruzijai ir Ukrainai, kas veda prie savito atitolimo nuo buvusio JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo įvardintos „senosios Europos.“ [p. 4].