LTŠiandien vis daugiau kalbama apie ekologines, socialines, dabar – ir pandemijos sukeliamas problemas. Dažnai net nepastebima, kad daugelis šių svarstymų remiasi (ar bent turėtų remtis) į filosofiją, tam tikra prasme – netgi į vieną konkretų klausimą: kas yra žmogus? Šis klausimas įprastai keliamas kalbant apie moralę, išmintį, pamirštant tarsi „žemiškesnį“ – žmogaus kūno – klausimą, nagrinėtą dar Antikos filosofų. Juk kūnas – jo svarba žmogaus savivokai, santykiui su pasauliu – daro didžiulę įtaką ne tik žmogaus, bet ir viso pasaulio sampratai, netgi raidai. Svarbiausia tai, kad kūno klausimas nepraranda aktualumo ir kiekvienam iš mūsų. Pandemija naujai aktualizavo kūno problemą ir pademonstravo, kaip kūną veikianti liga gali keisti mūsų mąstymą, protą, psichinę būklę. Mąstyti apie kūno problematiką skatina ir technologinis progresas, žmogų pamažu artinantis prie kiborgo. Su Kristupu Saboliumi kalbėtis apie žmogaus kūną, kūno ir vaizduotės santykius teko kalbėtis ir anksčiau, tačiau paskutiniu akstinu šio pokalbio atsiradimui tapo jo sudaryta ir leidyklos Lapas neseniai išleista monografija Apie tikrovę [p. 25].