LTSenoji Lietuvos istorija vis dar slepia daug nepapasakotų ar pamirštų istorijų. Ypač apie moteris. Apie vyrus byloja jų kariniai žygdarbiai ar žygiai, politinės karjeros peripetijos, turtai, domėjimasis mokslais ar menais. O moterys? Ne didvyrės, ne mecenatės, ne vienuolynų vyresniosios ar šiaip maištautojos dažnai taip ir lieka istorijos statistėmis. Nenuostabu, nes dokumentų ir patikimų istorinių šaltinių iš XVI–XVII a. apie moteris (jei jos ne karalienės ar magnatų žmonos bei dukterys) negausu, o kartais ir visai nelikę. Retai, bet pasitaiko, kad istorinių šaltinių spragas bent iš dalies užpildo ir naujų netikėtų žinių suteikia grožiniai kūriniai. Vieną tokį pristatysime ir aptarsime plačiau. Tai 1603 m. Vilniuje Jono Karcano spaustuvėje pasirodęs Jono Kimbaro kūrinys Funebria, skirtas prieš metus mirusios LDK lauko raštininko Teodoro Lackio žmonos Izabelės Bonarelli metinėms2. Kadangi kūrinio atsiradimo istorija verta ne mažesnio dėmesio nei jis pats, pradėkime nuo jo užsakovo – LDK rotmistro Teodoro Lackio [p. 31].