Searching for opportunities for more active civil participation in decision-making processes

LTMokslinės literatūros šaltinių, įvairių mokslinių tyrimų ataskaitų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse taikomi įvairūs pilietinės visuomenės subjektų dalyvavimo priimant sprendimus skatinimo (didinimo) būdai iki šiol vis dar neduoda norimo (laukiamo) efekto – reikšmingesnio pilietinės visuomenės subjektų dalyvavimo aktyvumo. Todėl mokslininkams ir praktikams ir toliau išlieka poreikis ieškoti ir rasti tikrąsias priežastis, kodėl toks santykinai žemas gyventojų dalyvavimas priimant sprendimus. Taip pat jiems reikia toliau ieškoti naujų galimybių ir (ar) paskatų pilietinės visuomenės subjektų aktyvumui padidinti. Viena iš tokių santykinai žemo gyventojų dalyvavimo priimant sprendimus priežasčių galimai yra tai, kad yra nepakankamai pripažįstami objektyviai tarp pilietinio dalyvavimo subjektų egzistuojantys skirtumai ir į tai nepakankamai atsižvelgiama, kai pilietinės visuomenės subjektams taikomos dalyvavimo priimant sprendimus formos ir suteikiama jiems reikalinga informacija. Situacija galimai būtų kitokia, jeigu būtų taikoma diferencijuota prieiga prie pilietinio dalyvavimo subjektų (t. y. jeigu būtų taikomos skirtingos jų įtraukimo į sprendimų priėmimą ir informacijos suteikimo jiems formos/kanalai, taip pat kuriamos ir įgyvendinamos skirtingos jų gebėjimų tobulinimo ir suinteresuotumo (motyvacijos) dalyvauti priimant sprendimus didinimo strategijos).Europos Tarybos Gerojo valdymo ekspertizės centro sukurtoje Pilietinio dalyvavimo priimant sprendimus priemonėje naudojama technika ir rekomendacijos skirtos: 1) atrinkti, įvertinti ir suklasifikuoti pilietinio dalyvavimo subjektus į keturias grupes; 2) suklasifikuotiems subjektams parinkti tinkamiausias dalyvavimo priimant sprendimus ir informacijos suteikimo formas; 3) parengti tinkamiausias jų gebėjimų šioje srityje tobulinimo ir suinteresuotumo (motyvacijos) įsitraukti į sprendimų priėmimą, tvarkant vietos reikalus, didinimo strategijas – puikiai tinka patikrinti diferencijuotos prieigos prie pilietinio dalyvavimo subjektų veiksmingumą. 2020 metais Lietuvoje (šešiose Lietuvos vietos savivaldybėse) buvo įgyvendinami mokomojo pobūdžio pilotiniai projektai, kurių metu buvo pritaikyta Europos Tarybos Gerojo valdymo ekspertizės centro sukurtoje Pilietinio dalyvavimo priimant sprendimus priemonėje naudojama technika ir rekomendacijos dėl pilietinio dalyvavimo subjektų atrankos, vertinimo ir grupavimo, taip pat dėl pilietinio dalyvavimo įgyvendinimo ir stiprinimo strategijų rengimo. Gauti pilotinių projektų rezultatai leidžia pagrįstai teigti, kad aktyvesnio pilietinio dalyvavimo priimant sprendimus galima sulaukti pripažinus objektyviai tarp pilietinio dalyvavimo subjektų egzistuojančius skirtumus ir, atsižvelgus į tai, taikant diferencijuotą prieigą prie jų.

ENThe purpose of this article is to introduce two items. 1) The Civil Participation Tool, developed by the Council of Europe’s Centre of Expertise for Good Governance (2020) for the purposes of: selecting, evaluating, and classifying civil actors (stakeholders) into groups; selecting the most appropriate forms of participation in decision-making processes; providing accurate information for classified civil actors (stakeholders); developing the most appropriate strategies to activate the processes of participation for different civil actors (stakeholders) based on the assessment of their potential to engage; and enhancing the level of participation. 2) The results of educational pilot projects implemented in 6 Lithuanian municipalities in 2020. These projects confirmed the scientific hypothesis of this article: that more active civil participation in decision-making processes can be expected when the objective differences of local civil actors (stakeholders) are recognized. According to this, different forms of civil participation should be provided as well as different strategies for improving skills and increasing civil engagement in decision-making processes.