Pilietiškumo raiška Panevėžio bendruomenės šeimose XX a. pradžioje

LTXIX a. antroje pusėje-XX a. pradžioje vyko Rusijos imperijos visuomenės modernizacija. Formavosi ir ėmė reikštis naujos visuomenės grupės, augo individų ir bendruomenių pilietiškumas, jo raiška įtakojo politinius pokyčius ir buvo viena svarbiausių 1905-1906 m. revoliucijos priežasčių bei veikiančiųjų jėgų. Po 1905 m. spalio 17 d. manifesto paskelbimo imperijos valdantysis režimas tapo liberalesnis, visuomenei suteikta daugiau pilietinių ir politinių teisių, tad susidarė sąlygos pilietiškumui legaliai reikštis plačiau ir įvairesnėmis formomis. Pilietiškumas yra labai įvairiaplanis, istorikams jį tirti sudėtinga. Ankstyviausia ir stipriausia pilietiškumo raiška buvo miestuose, nes juose buvo susitelkęs intelektualinis potencialas. Šiaurės vakarų krašte, kuris imperijos kontekste išsiskiria kitokia nei centrinėse gubernijose gyventojų tautine sudėtimi bei kitokia istorine atmintimi, pilietiškumas įgijo savitų bruožų - čia svarbiomis tapo tautiškumo apraiškos. Panevėžio bendruomenė šiuo požiūriu yra tipiška Šiaurės vakarų regionui, ypač Kauno gubernijai: daugiatautė (kultūros srityje dominavo lenkai, lietuviai, žydai), joje vyko tautinių grupių konsolidacija, taip pat ir skirtingų istorinių atminčių pagrindu. Panevėžio bendruomenės pilietiškumo raiškos formos būdingos daugumai XX a. pradžios Rusijos miestų bendruomenių: savanoriškos asociacijos, individualios ar asmenų grupių iniciatyvos, dalyvavimas komunikacinėje erdvėje, iš dalies - dalyvavimas savivaldoje ir valdžios institutų rinkimuose (politinė veikla). Panevėžio atvejį galima tyrinėti kaip būdingą visam regionui, tikėtina, pilietiškumas panašiai reiškėsi ir kituose jo miestuose.Šiame tyrime susikoncentruojama į galimą pilietiškumo raišką šeimose. Siekiama atsakyti į klausimą, ar pilietiškumo raiška Panevėžio bendruomenėje apėmė tik pavienius individus, ar tai būdinga ir šeimos institutui. Jei taip, tai kokiomis formomis pilietiškumas šeimose reiškėsi, ar jo raiška šeimose įtakojo bendrą pilietiškumo raidą bendruomenėje. Taip pat norima išsiaiškinti, ar pilietiškumas vienodai reiškėsi visose šeimų grupėse, ar buvo skirtumų tarp skirtingų tautybių, socialinės kilmės ir padėties šeimų. Pagrindiniai uždaviniai yra apibrėžti (apytiksliai) miesto bendruomenės branduolį, identifikuoti jame pilietiškus šeimų narius ir atlikti statistinę analizę. Konkrečių šeimų ir individų pilietiškumo raiškos analizė nėra šio tyrimo uždavinys. Miesto bendruomene šiame tekste laikoma ne visi miesto gyventojai, bet visuomeniškai aktyvi, gebanti pati save įvairiomis formomis organizuoti, miesto reikalais besidominti ar besirūpinanti miesto gyventojų grupė. Bendruomenės nariais laikomi ir tie asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Panevėžyje, bet jų pilietinė veikla reiškėsi mieste (daugiausia tai apylinkių dvarininkai). Šeima čia yra laikomas tik artimiausių giminaičių ratas: vyras ir žmona, vaikai, broliai ir seserys, žentai ir marčios. Tie atvejai, kai pilietiškumas fiksuojamas ankstesnėse kartose (senelių, prosenelių), paminimi, jie svarbūs išvadoms apie pilietiškumo tęstinumą, bet į XX a. pr. šeimų analizę neįtraukti. Pilietiškumo sąvokos ištakos Antikoje, istorijoje ji buvo ne kartą plėtojama ir pildoma, todėl egzistuoja keletas pilietiškumo sampratų, dėl kurių diskutuojama. Šiame tyrime pilietiškumu yra laikomas individų dalyvavimas politinėje ir visuomeninėje veikloje [Iš Įvado].

ENThis study seeks to answer the question if the citinzenship was manifested in Panevėžys community families in the beginning of the 20th century. It also seeks to ascertain weather citizenship manifestation in families influenced the overall development of citizenship in the community and if citizenship was equally manifested in all family groups, or whether there were differences between different social origin and status families as well as in different nationality groups. The city community in this text is defined as a socially active group able to organize itself in various forms, interested in or concerned with urban issues. Citizenship is considered to be the participation of individuals in political and social activities, and the features of citizenship manifestation are the activities of individuals in voluntary associations, participation in municipal institutions, political activities and initiatives important to the community. Archival documents, periodicals and other publications of that time are used as the study sources. The survey succeeded to identify 426 civic individuals who formed the Panevėžys community kernel in the beginning of the 20th century. This kernel included 40 families with at least two members of the family demonstrating citizenship.The main conclusions: - the forms of citizenship in families did not differ from the forms of citizenship of individuals; it mainly revealed in participation in voluntary associations, self-government and various initiatives; - the family institute partly stimulated the development of citizenship in the community by promoting women's emancipation and social activity; - historical circumstances (i.e., the previous tradition of citizenship) have led to a greater manifestation of citizenship in nobility families (presumably in Polish families). This supports the assumption that the family institute was the important instrument in conveying the values of citizenship and thus contributed to its dissemination in the community in the beginning of the 20th century; - it was proved that the civic behavior among families of different social groups was distributed unevenly, it was mostly prevalent in the social elite families, especially in the families of professionals.