"Dangui prilenkti prie žemės", arba apie krikščioniškąjį mąstymą Vaižganto publicistikoje

LTXX a. antroje pusėje pradėjusi formuotis literatūros teologija atvėrė naujų galimybių sieti religiją, literatūrą ir asmeninę patirtį, santykį su pasauliu. Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) veiklos kryptingumas ir šakotumas skatina kelti klausimų apie vertybinę šerdį. Viena vertus, publicistiniai straipsniai rodo, kad ta šerdis susijusi su krikščionybe ir kristocentriškai suprantamu pasauliu. Kita vertus, Vaižganto mąstymą veikė ir modernybė, jo gyvenamo laiko konkretybė, kuri buvo linkusi atmesti religiją. Šiame straipsnyje, pasitelkus publicistiką ir laiškus giminėms, siekiama atskleisti, kad Vaižganto šiuolaikiškumas ir nesenstantis aktualumas remiasi šių dviejų tikrovių sąveika – amžinąja Dievo ir laikiškąja žemiškąja žmogaus. Savo žmogiškuoju buvimu sugebėjęs sujungti šias dvi tikroves, Vaižgantas mūsų kultūrai yra atvėręs šios sąveikos dinamiką, kurioje kaip vienas kitą papildantys sandai dalyvauja krikščioniškasis susivaldymas ir modernusis sąmoningumas, sueinantys į savikūrą, besiremiančią racionalia valia ir su ja siejamais susivaldymu, susiturėjimu, pasiryžimu, egoizmo išsižadėjimu. [Iš leidinio]

ENLiterary theology, which began to form in the second half of the 20th century, opened up new possibilities for linking religion, literature, and personal experience. The journalistic articles of Juozas TumasVaižgantas (1869–1933) show that, on the one hand, he understood the world in a crystcentric way. On the other hand, Vaižgantas’s thought was also shaped by modernity and the time he lived in, which inclined him to reject religion. By analysing Vaižgantas’s journalistic articles and letters to his relatives, this article argues that the writer’s modernity rests on the interaction of the two realities: the eternal reality of God and the temporal reality of man. Having managed to combine these two realities with his human presence, Vaižgantas has opened up to our culture the dynamics of this interaction, in which the Christian self-restraint and modern consciousness, acting as complementary parts, become an act of self-creation founded on rational will, which in turn is associated with self-control, moderation, determination, and renunciation of egoism. [From the publication]

• Dosnūs literatūros ir teologijos paribiai / Dalia Čiočytė. Sambalsiai: studijos, esė, pokalbis / sudarytojos: Aistė Birgerė, Dalia Čiočytė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 396-418.
• Dvasininkijos kartų konfliktas : retorika ir turinys / Vilma Žaltauskaitė. Darbai ir dienos. 2001, t. 28, p. 243-253.
• Kunigo Juozo Tumo tarnystė XIX a. pabaigos Žemaičių (Telšių) vyskupijoje / Vilma Žaltauskaitė. Colloquia. 2020, 44, p. 13-46.
• Literatūros teologija: teologiniai lietuvių literatūros aspektai : monografija Dalia Čiočytė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 340 p.
• "Matyti mane kunigu" : katalikų dvasininko karjera: motyvai pasirinkti ir galimybės realizuoti XIX a. antroje pusėje / Vilma Žaltauskaitė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2014, t. 38, p. 93-107.
• Tapatybė ir laisvė : trys intelektualiniai portretai / Leonidas Donskis ; iš anglų kalbos vertė Laimonas Jonušys. Vilnius : Versus aureus, 2005. 221 p.
• Tomas Akvinietis apie aukščiausią žmogaus laisvės lygmenį / Lina Šulcienė. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 2, p. 59-69.
• Viešpaties dienos rojus ir kasdienybės mistika Vaižganto eseistikoje ir apysakose / Dalia Jakaitė. Gimtasis žodis. 2011, Nr. 7, p. 2-15, 39.