Stefania Jabłońska: moteris dviejų amžių sandūroje. Gyvenimo ir kūrybos apžvalga
LTMonografijos tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę su unikalia asmenybe, gyvenusia XIX ir XX amžių sandūroje, iškilia bajoraite iš Rytų Aukštaitijos, kalbėjusia ir rašiusia tiek lenkų, tiek lietuvių kalbomis – Stefania Drozdowska Jabłońska (1861–1936). Knygoje, remiantis archyvine medžiaga ir egodokumentika, gilinamasi į lietuvių literatūros vertėjos ir edukacinių leidinių moksleiviams autorės, Abiejų Tautų Respublikos istorinės tradicijos tęsėjos biografiją, tikslinami biografiniai jos šeimos ir giminės gyvenamosios vietos, vaikų vardų faktai, aptariami jos išversti žymių Lietuvos autorių poetiniai darbai iš lietuvių į lenkų kalbą, nagrinėjami jos parengti edukaciniai skaitiniai ir chrestomatija moksleiviams lenkų kalba. "Monografijos objektas – dvarininkaitė, vertėja ir poetė Stefania Jabłońska, jos kasdienis gyvenimas ir kūryba. Sudėtingame ir permainingame moters gyvenime atsispindėjo įvairūs ekonominiai bei politiniai Lietuvos ir Lenkijos valstybių virsmai, susiję su dviejų amžių sandūros laikotarpiu, taip pat su lietuvių ir lenkų kultūrų bei literatūrų sambūvio pokyčiais: kultūrinio gyvenimo atgimimo pastangomis po 1863 metų sukilimo represijų Vilniuje ir Lietuvoje, lietuvių modernios kultūros stiprėjimu ir augimu, lenkų kultūros Lietuvoje traukimusi ir silpnėjimu, persikėlimu į dvarelius.S. Jabłońska buvo atsidūrusi tarsi tarp dviejų pasaulių, juose dalyvavo ir savo vertimais stengėsi lenkams populiarinti lietuvių kultūrą bei mažinti priešpriešą. Lietuva ir poezija vertėjai buvo taškai, kuriuose ji įžvelgė aiškias dviejų tautų sąsajas ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybes, kadangi karštai tikėjo brolišku sambūviu. Nors tyrimas yra labiau faktografinio ir aprašomojo pobūdžio, siekiant papildyti lietuvių ir lenkų kultūros bei literatūros istorijos faktus, tačiau jis turėtų būti svarbus ir gilinantis į literatūrinius bei bendrakultūrinius ryšius XIX–XX amžių sandūroje“, – teigia autorės. Monografija skirta visiems besidomintiems Lietuvos ir Lenkijos literatūros ir kultūros istorija, dvarų kultūra.
ENThe study discusses the life and work of Stefania Drozdowska- Jabłońska (September 2,1861 - July 5,1936). Jabłońska was a translator of Lithuanian poetry into Polish, a poet and an author of school-type educational reading books in Polish. She was a woman of a fairly complicated and confusing fate. A strong woman was convenient for neither the Tzar, nor for the Polish government. She did not cringe before religious denominations, nor did she try to please the local Lithuanian communities. This noblewoman came from the Lithuanian region of East Highlands (Rytų Aukštaitija) and had Lithuanian and German roots. She was a relative of the poet Antanas Strazdas and a descendant of two honourable families: the Drozdowskis family of the Bikuskis manor (Bikuškis) (now Utena District, Sudeikiai Eldership) founded by Radvilas and the Denks family who belonged to the elite of Kaunas City. Stefania Drozdowska spent a significant part of her life in her native land, in Murliskis Manor (Murliškis), Alinauką farm estate and Bikuskis Manor (Bikuškis) beside Alaušas Lake (Alaušas). For some periods, she also lived in Zarasai and Vilnius. Stefania was a translator with a broad cultural horizon, denoted by literary erudition and innate artistic taste. She considered herself a Pole, but still called Lithuania her homeland in letters to close friends. In her inner circle, she communicated in Polish but was also fluent in Lithuanian, German, French, Latin and Russian. The first part of the study examines in detail the manors and farm estates of the Drozdowskis family - Jabłońska came from this noble family - and the history of her kin. The study likewise presents the families of Jabłońskas sisters, provides historical data about her spouse's family, marriage and children. The story of Jabłońskas life is reconstructed on the basis of archival materials, her own documentary legacy, and letters to various addressees.The second part of the study is devoted to Jabłońskas attitudes, creative and social activities, i.e., her social ideas, works, translations and publishing projects are discussed. Having already given birth and raised several children, at the age of over forty, the mature woman entered the world of culture and art literature. She was able to combine her duties of mother and grandmother with creative intellectual activity, to assemble around her a circle of beloved people and friends who were able to help her organise the publication and dissemination of translations. Jabłońska sincerely believed in Lithuanian-Polish fraternity, in the necessity of cultural cooperation at the end of the 19th century and in the early 20th century. In 1909, she was the first to translate and publish the poem of Antanas Baranauskas The Forest of Anykščiai (Anykščiu šilelis/Borek Oniksztyński) into Polish in periodicals and as a separate book. In 1911, in Seinai, Jabłońska published an anthology of works by Lithuanian poets, Poetry of the Reborn Lithuania (Poezye odradzające) się Litwy), dedicated to the 500th anniversary of the Battle of Grunwald. In 1921, the translator published the collection Lithuanian Poetry before 1863 (Poezje litewskie przed roku 1863). In 1919-1922, Jabłońska published two books about the translation of Vydūnas' works from German into Polish, two books on translations of Maironis' poems into Polish as well as many other minor works. The translator promoted Lithuanian literature in every possible way; she wanted to show her compatriots the high literary value of Lithuanian writers' and poets' works.Jabłońskas translations of the most important texts of Lithuanian authors from the end of the 19t h and the beginning of the 2o'h century make her a sizable contributor to the female culture and literature (to Karolina Praniauskaitė, Margarita Kemėšytė, Stanislava Medeikšaitė-Paškevičienė, Liudvika Didžiulienė, Eliza Orzeszkowa, Helena Cepryńska and other cultural activists); she also belonged to public activists who published articles on the contemporary society and literature in periodicals. The poet and translator wrote poems on patriotic topics and translated Polish and Lithuanian works to promote the history of Lithuanian and Polish literature and culture. At the beginning of the 20th century, intellectual cooperation among women of letters (Jabłońska with Maria Konopnicka, Konstancja Skirmunttówna) began to form and became apparent. Jabłońska actively communicated with Lithuanian writers Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Liudas Gira, Jonas Basanavičius, Maironis, Adomas Jakštas, Antanas Baranauskas, Žemaitė, Vydūnas; she also maintained relationships with such public figures as Mykolas Biržiška, Mykolas Römer, Ludwik Karol Abramowicz and others. Communication with the most prominent people of art and culture in Lithuania and the leading public figures in Poland promoted her self-confidence, helped her implement her creative ideas and gave a sense to her daily life. The translator collaborated with cultural and art publishers Viltis, Litwa, Młoda Litwa, Głos Litwy, Echo Litwy, Litwa Niepodległa, Dzwon Litwy, Nowiny, Vilniaus rytojus. Fluency in the Polish and Lithuanian languages allowed her accurately, artistically and without distortions reveal the meaning of Lithuanian texts in Polish. [...].
