Mokyklų architektūra kaip ugdymo(si) nuostatų erdvinė išraiška : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjama fizinės mokymo(si) aplinkos ir ugdymo(si) nuostatų sąveika, kartu analizuojant mokyklos kultūrą kaip reikšmingą ugdymo(si) nuostatų dalį. Tyrimas yra tarpdalykinis, todėl tai lemia ir tyrimo objekto dvilypumą. Darbo tikslas – suformuoti rekomendacijas bendrojo ugdymo mokyklos kultūros ir fizinės mokymo(si) aplinkos veiksmingai sąveikai pasiekti. Disertacijoje užsibrėžtais uždaviniais siekiama išryškinti Lietuvos ir užsienio šalių ugdymui(si) skirtos architektūros esminius kaitos momentus ir nustatyti bendrojo ugdymo(si) tikslų bei uždavinių teikiamus nurodymus fizinės mokymo(si) aplinkos formavimui ir identifikuoti fizinės mokymo(si) aplinkos ir ugdymo sąveikos kryptis bei būdus. Nustatyti šiuolaikinį ugdymą atitinkančios fizinės mokymo(si) aplinkos esminius principus ir savybes, parengiant bendrąjį XXI a. ugdymo(si) nuostatų ir fizinės mokymo(si) aplinkos sąveikos modelį. Suformuota mokyklos kultūros ir fizinės mokymo(si) aplinkos sąveikos tyrimo metodika taikyta ir testuota atliekant atvejo studijos principu atrinktų Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų tyrimą. Testuota metodika ir atlikto empirinio tyrimo rezultatai leido parengti šiuolaikinį ugdymą atitinkančios fizinės mokymo(si) aplinkos formavimo rekomendacijas. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašas. Pirmajame skyriuje išanalizuota ugdymo sistemų raida ir kaita, šių pokyčių įtaka mokyklų architektūrai nuo XIV a. iki XX a. Apžvelgiami reikšmingiausi su švietimu susiję Lietuvos ir kitų šalių, turinčių panašias į vakarietiškas ugdymo(si) tradicijas, įvykiai ir asmenybės. Analizuojami bendrojo ugdymo tikslai ir uždaviniai ir juose pateikiami nurodymai fizinės mokymo(si) aplinkos formavimui bei ugdymo įgyvendinimo patirtys pasaulinėje praktikoje.Antrajame skyriuje identifikuojamos aktualiausios šių dienų mokslinio tyrimo temos, apimančios ugdymo(si) nuostatas ir fizinę mokymo(si) aplinką, analizuojančios jų sąveikos būdus, metodikas ir priemones. Remiantis sisteminės analizės rezultatais, formuojamas bendrasis XXI a. ugdymo(si) nuostatų ir fizinės mokymo(si) aplinkos sąveikos modelis. Trečiajame skyriuje, taikant sudarytą sąveikos tyrimo metodiką, tiriamos penkios Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklos. Disertacijos tema atspausdintos penkios mokslinės publikacijos: iš jų trys straipsniai paskelbti užsienio duomenų bazėse referuojamuose mokslo žurnaluose, du straipsniai publikuoti mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Scopus duomenų bazę. Disertacijos tyrimo eiga ir atliktų tyrimų rezultatai paskelbti penkiuose pranešimuose, pristatytuose vietiniuose ir tarptautiniuose moksliniuose seminaruose ir konferencijose. [VGTU talpykla]