Travelogue as an embodied gaze: inner and outer terrains

LTŠis straipsnis – tai besitęsiančio meninio tyrimo (kelionės) apmąstymai nagrinėjant kūrybines strategijas, susijusias su įkūnyto kūrėjo (-os) (angl. embodied author) jutiminiais išgyvenimais, taip pat savęs ir erdvės reprezentavimo klausimų svarstymai eksperimentiniuose kelionių filmuose (angl. travelogues), kurie išsiskiria asmeniniu ir savirefleksyviu pasakojimu pirmuoju asmeniu. Tekste taip pat nagrinėjamas psichogeografijos (angl. psychogeography) įsiveržimas į eksperimentinių kelionių filmų kūrimo procesą, aptariama šio susitikimo kuriama harmonija dėl psichogeografijos reiškiniuose užkoduotų eksperimentavimo ir žaismingumo elementų, ir vice versa. Apžvelgiami kelionių filmų kūrimo metodai, paremti psichogeografinės patirties ir įkūnyto žvilgsnio principais, siūlančiais naujus kelius dokumentuoti vaizdus ir garsus bei kūrybinio proceso metu, keliaujant per naujus, nepažįstamus / pažįstamus, nuolat kintančius, gamtinius ir antropogeninius vietovaizdžius, patirtas kūrėjo (-os) vidines transformacijas. Straipsnyje gilinamasi, ar psichogeografinė įkūnyto AŠ patirtis gali būti reikšmingas įrankis sprendžiant savęs ir erdvės reprezentavimo klausimus asmeninio eksperimentinio travelogo kūrimo praktikoje bei turėti įtakos kūrėjo (-os) mąstymui, elgesiui ir net pačiai meninei praktikai? Psichogeografija interpretuojama kaip būdas sujungti mūsų vidinius ir išorinius pasaulius, kaip erdvės, laiko ir atminties bei buvimo svetur tyrinėjimas. Paskutinėje straipsnio dalyje svarstoma apie gilią taktiliškumo ir kūniškumo analoginio kino terpės svarbą autorės vykdytai meninei praktikai.Kokios naujos filmų formos, rūšys yra įmanomos, kai priimamos sąlygos, kad kūrėjo (-os) kūnas yra lygiavertis jo kūryboje taikomoms technologijoms? Permąstomi užfiksuotų asmeninių vaizdų ir įkūnytų išgyvenimų perteikimo žiūrovui iššūkiai. Apžvelgiamas praplėsto kino performatyvumui būdingas efemeriškumas bei kūniškumas. Be to, aptariami asmeniniai su atliekamu meniniu tyrimu susiję klausimai, dalinamasi atradimais, aptiktais meniniame tyrime taikant autoetnografijos metodą. Pateikiamos įžvalgos apie dvigubą autoriaus, kaip keliautojo ir kaip filmų kūrėjo (-os), vaidmenį. Tokiu niuansuotu požiūriu siūloma tyrinėti simbiozę tarp asmeninės patirties ir meninės raiškos eksperimentinio kelionių kino kūrimo srityje. Reikšminiai žodžiai: kelionių kinas, įkūnytas žvilgsnis, psichogeografija, autoetnografija.

ENThis paper, an outcome of an ongoing practice-based artistic research process (journey), explores creative strategies related to the experiences of the embodied creator and delves into issues of self- and spatial representation within experimental travelogue films. The paper analyses how the filmmaking approach that I am currently developing focuses on using psychogeographical experiences and the embodied gaze as guiding principles for crafting images and sounds. It examines the impact this approach can have on the filmmaker’s thinking, behaviour, and artistic practice itself. My considerations are framed within the personal travelogue genre – films that transform outer terrains into inner terrains (from landscape to mindscape) and vice versa. These films explore the structures of society and cultural context through the act of travelling in unfamiliar natural and urban landscapes, and through the inner transformations of the filmmakers themselves. The final movement of the paper addresses considerations on the significance of the tactile analogue film medium for such practice and explores how the expanded cinema form can be employed to communicate captured personal images and embodied experiences to the spectator. Furthermore, I reflect on the personal stakes of my inquiry as a traveller, filmmaker, and researcher. Keywords: travelogue film, embodied gaze, psychogeography, autoethnography.